„Moteris turėtų nusimesti gėdą kartu su drabužiais“: ką iš tikrųjų apie seksą manė senovės moterys

Seksualumas per mitus ir stereotipus

Senovės Graikijoje poetas Semonidas Amorgietis VII a. pr. Kr. moteris klasifikavo į dešimt tipų, dažniausiai pagal neigiamas savybes: „kiaulės“, „katės“ ir pan. Tik viena kategorija buvo teigiama – „bitės-moterys“, darbščios ir ištikimos.

Įdomu tai, kad seksualiai „laisvos“ moterys, vadinamos „kumelėmis“, dažnai buvo apibūdinamos paslaptingai ir prieštaringai, o vyrai interpretuodavo jų elgesį pagal savo baimes ar prietarus.

Tačiau realybė dažnai buvo kitokia. Moterys nesidrovėjo jausmų ir geismo, o archeologiniai radiniai – nuo erotinių paveikslų iki kapų artefaktų – rodo, kad seksas buvo ne tik tabu, bet ir gyvenimo dalis.

Sappho ir aistringas geismas

VII a. pr. Kr. Graikijoje poetė Sappho iš Lesbo salos užrašė savo jausmus ir potraukį kitoms moterims. 

Jos eilėraščiuose atsiskleidžia intensyvūs fiziniai ir emociniai potyriai – širdies plakimas, tirpimas, sustingimas, giedančios ausys, drebulys. 

Šios detalės parodo, kad moterų geismas senovėje buvo realus ir gyvas, o ne vien vyrų fantazijos objektas.

Fragmentai rodo, kad moterys naudojo ir priedus malonumui, pavyzdžiui, olisboi (dildo), kurie buvo naudojami tiek vaisingumo ritualuose, tiek intymiam malonumui. 

Romoje faliniai simboliai taip pat turėjo talismaninę reikšmę, tad moterys vengti jų tikrai nebūtų turėjusios prasmės.

Erotika ir mirusiųjų pasaulis

Net kapuose archeologai randa erotinių artefaktų. VIII a. pr. Kr. Etruskų kapavietėse buvo rasta meninę medžiagą su poromis, gulinčiomis kartu, ir net su indais, vaizduojančiais lytinius aktus. 

Tai rodo, kad seksas buvo priimamas kaip gyvenimo ir mirties dalis, o moterų požiūris į jį nebuvo vien moralizuotas ar drovus.

Prostitucija ir socialinė realybė

Senovės miestų bordeliuose – pavyzdžiui, Pompejuose – seksas buvo viešas, o sienos buvo padengtos grafičiais, dažniausiai vyrų klientų komentarais apie konkrečias moteris.

Tačiau kartais moterys pačios reiškė savo nuomonę: III a. pr. Kr. poetė Nossis giria meno kūrinį, kurį finansavo sekso darbuotoja. Tai rodo, kad moterys kartais pasinaudojo savo darbu ir seksualumu, kad įsitvirtintų socialiai ir paliktų pėdsaką istorijoje.

Moterų balsas ir literatūra

Nepaisant vyrų dominavimo šaltiniuose, kai kurios moterys išreiškė ir savo požiūrį tiesiogiai. 

Graikų filosofė Theano patarė drauge su drabužiais nusimesti ir gėdą, kai moteris patenka į vyro lovą, o vėliau – atsistoti ir „grąžinti“ ją atgal. 

Romos poetės Lesbia ir Sulpicia rašė apie meilę ir geismą subtiliai, neįsivaizduodamos vulgarių detalių, tačiau atskleidžiant intymius jausmus.

Graikų ir romėnų literatūra rodo, kad moterų seksualumas buvo tikras, įvairialypis ir dažnai prieštaringai vertinamas. Nepaisant patriarchalinės visuomenės, moterys gebėjo reikšti geismą, troškimą ir meilę, kartais net įtakingai formuodamos kultūrinę aplinką.

Parengta pagal bbc.com