(Ne)paveldas: Klaipėdos apygardos teismo pastatas - vertingas epochos liudininkas ar atgyvena?

Pastatytas prekybos valdybai

Klaipėdos apygardos teismas jau kitais metais planavo įkurtuves naujame pastate Kauno gatvėje, tačiau teismuose užstrigus naujo pastato architektūriniam konkursui, šis procesas užsitęs ilgiau. O įstaiga kol kas dar veiks sovietmečiu prekybos valdybai bei valgyklų ir restoranų trestui statytame pastate.

Suprojektavo jį 1979 m. architektas Juozas Gudelis.

Statytas jis buvo dviem etapais. Pirmuoju etapu nugriauto pastato vietoje pastatytas naujasis, keturių aukštų korpusas (priestatas) palei Simono Daukanto gatvę. Antruoju - rekonstruotas buvęs prekybos valdybos pastatas.

Pastato išskirtinumas - po antruoju priestato aukštu paliktas pėsčiųjų praėjimas.

Fasado apdailai buvo panaudotos raudonos plytos, tinkas ir profiliuoti aliuminio lakštai.

Iš Ligoninės gatvės pusės naująjį ir senąjį korpusus jungia posėdžių salė, užimanti antrojo ir trečiojo aukštų erdvę. Pirmajame aukšte paliktas įvažiavimas į suformuotą uždarą kiemelį.

Šiandien architektų ir istorikų nuomonės dėl šio pastato vertės ir ateities perspektyvų išsiskiria, atverdamos platų požiūrių spektrą - nuo siūlymo jį išsaugoti kaip vertingą epochos liudininką iki idėjos visiškai jį pakeisti nauju, šiuolaikišku statiniu.

Argumentai už išsaugojimą

Dalis P. Džervaus tyrimo „(Ne)paveldas“ dalyvių pabrėžia pastato architektūrinę ir urbanistinę reikšmę, ypač jo vaidmenį formuojant judrią miesto sankryžą tarp S. Daukanto ir Herkaus Manto gatvių.

Istorikas dr. Vasilijus Safronovas atkreipia dėmesį į šio pastato aplinką.

"Mano supratimu, pastatas yra vertingas. Teismo pastato formos, apdaila komunikuoja su gyvenamuoju pastatu kitoje Herkaus Manto gatvės pusėje. Šie abu pastatai formuoja sankryžą.

Atskirai teismo pastatas vertingas kaip modernizmo architektūros pavyzdys, reprezentuojantis XX a. 8-ojo dešimtmečio architektūrą. Jeigu jis bus rekonstruojamas, turėtų būti išlaikomi tam tikri dalykai - tai aukštis, medžiagiškumas, apdaila", - mano dr. V. Safronovas.

Panašios pozicijos laikosi ir architektas Aurimas Baužys. Jis siūlo pastatą išsaugoti kaip architektūrinį objektą ir mato potencialą pritaikyti jį naujoms funkcijoms.

"Norėtųsi, kad šis pastatas būtų visiškai išsaugotas kaip architektūrinis objektas, bet ne jo funkcija. Esama pastato struktūra - koridorinė sistema, kabinetai - lengvai pritaikomi įvairioms paskirtims.

Akivaizdus, vertas išsaugojimo pastato architektūrinis vaidmuo sankryžoje.

Vertingos medžiagos ir charakteris

Kiti ekspertai įžvelgia pastato vertę, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia yra išsaugoti jo autentišką charakterį ir medžiagas, o ne aklai jį konservuoti.

Architektas Mantas Daukšys objektą įvardija kaip reikšmingą modernizmo pavyzdį, kuriam praverstų kokybiškas atnaujinimas:

"Mano supratimu, šis pastatas turi architektūrinę vertę kaip modernizmo stiliaus pavyzdys.

Galbūt jam reikėtų gero atnaujinimo su stilizuota apdaila ir tikrai džiugintų akį ir tęstų savo egzistenciją", - siūlė M. Daukšys.

Architektė Gerda Antanaitytė pastato nelaiko prioritetiniu saugotinu objektu, tačiau griežtai pasisako prieš jo medžiagiškumo naikinimą.

"Nėra pats jautriausias objektas čia, bet turi gražių detalių, pavyzdžiui, praėjimą.

Neužima šis pastatas mano prioritetų sąraše aukštos pozicijos, bet jeigu jį apklijuotų, aptinkuotų ar kitaip panaikintų jo medžiagiškumą, raudonas plytas, būtų labai blogai", - įsitikinusi G. Antanaitytė.

Alternatyvi vizija

Vis dėlto ne visi ekspertai mano, kad pastato išsaugojimas yra geriausias kelias. Kai kurie jų šioje vietoje mato potencialą visiškai naujam, galbūt netgi stipresniam urbanistiniam sprendimui.

Architektas Vaidotas Dapkevičius kelia idėją apie radikalesnius pokyčius.

"Šioje vietoje, mano supratimu, turime tą atvejį, kai reikalingas stipresnis sprendimas S. Daukanto gatvės sankryžai.

Jeigu naudotojams, miestui pats pastatas taps nebereikalingas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, matyčiau realią galimybę jo atsisakyti vardan visiškai naujo, geresnio, radikalesnio sprendimo užstatant sankryžą ir užbaigiant kvartalą", - sakė V. Dapkevičius.

Jam antrino ir architektas, paveldo specialistas Rolandas Rakevičius. Jo nuomone, miestas tik išloštų, jei vietoje seno sovietinio priestato atsirastų kokybiškesnė šiuolaikinė architektūra.

"Pastatas - akivaizdus XX a. antrosios pusės architektūros objektas, su visa savo per laiką nesugadinta kompozicija, neblogai išsilaikęs iki šių dienų, bet, mano manymu, architektūrine prasme turbūt vertingesnis, turintis daugiau detalių, gyvenamasis pastatas kitoje gatvės pusėje.

Todėl nematyčiau problemos jeigu vietoj teismo priestato ilgainiui atsirastų naujas statinys. Matyčiau galimybę šioje vietoje kokybiškesnei architektūrai", - sakė R. Rakevičius.