Kaip tvarumo principai taikomi kultūriniame lauke, kas yra „žalias“ teatras ir kokios jo perspektyvos Klaipėdoje

Kaip tvarumo principai taikomi kultūriniame lauke, kas yra „žalias“ teatras ir kokios jo perspektyvos Klaipėdoje, kalbamės su G. Giedraityte ir Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu.

Pasak G. Giedraitytės, apie tvarumo strategiją šiuo metu daug kalbama Europos kultūros lauke.

Yra parengta teatro „žalioji“ knyga (www.theatregreenbook.com), kurioje išdėstyti metodai ir gairės, kaip veikti tvariau, taupyti išteklius ir medžiagas.

"Savo prigimtimi teatras nėra labai ekologiškas, tačiau kai kurie tvarumo principai tikrai aktualūs ir gali būti naudojami teatro vadybos, infrastruktūros, pastatymų sprendimams.

Tai ir atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimas, ir dekoracijų, kostiumų gamyba iš pakartotinai naudojamų, perdirbamų medžiagų, ir pan. 

Manau, kad tai erdvė pasireikšti menininkų kūrybiškumui„, - sakė G. Giedraitytė “Vakarų ekspresui".

Naudoja saulės energiją

Klaipėdos dramos teatras jau metus laiko džiaugiasi itin sėkmingu tvariu sprendimu įsirengti ant savo stogo saulės elektrinę.

„Esame pirmoji valstybinė kultūros įstaiga, kuri pasinaudojo galimybe gauti net 80 proc. finansavimą iš LR aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektui “Atsinaujinančios energijos panaudojimas Klaipėdos dramos teatre", - sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

Pasak pašnekovo, ant teatro stogo, Kultūros paveldo departamentui leidus, buvo sumontuoti 200 saulės modulių.

"Šios saulės elektrinės pajėgumas - 80 kWh. Per metus teatras apytiksliai sunaudoja apie 170 000 kWh. Šiais metais skaičiuojame, kad saulės elektrinė jau patenkino apie 30 proc. mūsų sunaudojamos elektros energijos.

Teatras juk gana didelis elektros energijos vartotojas, rodome spektaklius su daug šou elementų, daug šviesų, ir man atrodo prasminga, kad dalį sunaudojamos elektros energijos pasigaminsime patys", - džiaugėsi T. Juočys.

Yra kur tobulėti

Klaipėdos dramos teatro vadovas pripažino, kad įgyvendinant tvarumo idėjas spektaklių kūrybos procese dar yra kur augti. 

„Daugelis žiūrovų galvoja, kad spektakliuose “Storas sąsiuvinis“ ir “Fragmentas“ naudojama ta pati laiptų dekoracija. 

Jos iš tiesų yra labai panašios, tačiau tai nėra ta pati dekoracija, bet pavyzdys mums, kad galime ieškoti kitokių sprendimų“, - prisipažino T. Juočys.

Anot pašnekovo, užtat naujausios premjeros - spalio 12 d. pristatomo spektaklio visai šeimai „Bildukas“ - visos dekoracijos ir kostiumai yra sukurti iš jau anksčiau kituose spektakliuose naudotų medžiagų ir daiktų.

„Teatro sandėliuose saugome labai daug seno rekvizito, kostiumų. Turime idėją, kad galėtume surengti senų, jau neberodomų spektaklių sceninių daiktų pristatymą žiūrovams su galimybe įsigyti patikusį daiktą. 

Manau, tai būtų labai atraktyvu. Tačiau esame valstybinė biudžetinė įstaiga ir šiuo metu nėra tvarkos, kuri leistų mums įgyvendinti šią idėją. Tikimės, kad ateityje visgi pavyks ją įgyvendinti“, - sakė T. Juočys.

Pavyzdys

Prie tarptautinio Tvaraus teatro aljanso žaliai aplinkos kaitai skatinti - STAGES - iš mūsų šalies yra prisijungęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Aljanse iš viso 14 partnerių iš skirtingų Europos šalių vykdo tas pačias projekte numatytas veiklas: atlieka savo veiklos savianalizę, kuria spektaklį tvariais metodais, organizuoja meno ir mokslo rezidencijas, vykdo šviečiamąsias veiklas.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro iniciatyva šių metų pavasarį vyko pirmais teatrų tvarumo forumas, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draugiškesniais metodais.

Forume diskutuota, kad teatrai savo prigimtimi nėra labai tvarūs, nes efektingiems spektakliams reikia daug išteklių, tačiau reikia galvoti apie tai, kaip būtų galima bent dalį scenografijos panaudoti antrą kartą, taip pat taupiau naudoti energijos išteklius, mažinti CO2 pėdsaką.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre tvariais metodais sukurtas spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“, kuriame spektaklio apšvietimui naudojama tik ta elektros energija, kurią scenoje mindami specialius energiją kaupiančius dviračius sugeneruoja aktoriai, spektaklio „Metamorfozė“ scenografija sukurta iš antrą kartą panaudotų dekoracijų.