Grupės „2 Donatai“ narys D. Čižauskas: vestuves pasilikome kaip hobį, kad nesužvaigždėtume

– Vasara – įtemptas laikotarpis atlikėjams. Ar lieka laiko šeimai?

– Pavyzdžiui, dabar esame Šventojoje, o vakare laukia koncertas, tai toks tas laikas ir yra. Atostogas planuojamės rudenį arba pavasarį, kai koncertų šiek tiek mažiau.

– Kaip sekasi sutarti su kolega? Juk dažnai girdima, kad grupės išsiskiria būtent dėl nesutarimų...

– Čia kaip su žmona – bandai šlifuotis, juk dirbame bendrą darbą, kuris abiem teikia malonumą. Žinoma, būna, kad pasipykstame, bet tai normalu, juk kiekvieną dieną leidžiame kartu.

Šiuo metu kartu praleidžiame daugiau laiko nei su savo žmonomis, nes vasarą yra labai mažai dienų, kada nekoncertuotume.

– O kur dažniausiai koncertuojate?

– Miestų ir miestelių šventėse, fiestose, o vestuves šiuo metu pasilikome kaip hobį, kad nesužvaigždėtume ir prisimintume, nuo ko viską pradėjome.

Tai labai gera atgaiva. Skirtumas, kai dainuoji savo koncerte ir vestuvėse, yra tas, kad į koncertus ateina tie žmonės, kurie nori tavęs klausyti, o vestuvėse tu gali patikti tik jauniesiems, todėl lipdamas ant scenos per koncertą jauti daug mažiau baimės nei per vestuves.

– Ar prisimenate savo pirmuosius koncertus? Kokie jie buvo?

– Pirmieji koncertai buvo fiestose, kur žmonės ateidavo ne tik mūsų paklausyti, bet ir kitų atlikėjų.

Tačiau galiu pasidžiaugti, kad kai važiavome į pirmąjį savo grupės turą po Lietuvą, tai daugelyje miestų visi bilietai buvo išpirkti.

– Koks įsimintiniausias įvykis yra nutikęs su gerbėjomis?

– Tų įvykių tiek daug nutiko, kad nebeužfiksuoju jau, bet toks, kuris labiausiai įsiminė, – turbūt kai gerbėja koncerto metu susilaužė koją.

– Buvote emigrantas, gyvenote Anglijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Pasidalykite istorija, kaip pasisuko Jūsų likimas, kad grįžote į Lietuvą ir tapote žvaigžde?

– Muzika pakišo koją ir grįžau. Man reikėjo atsinaujinti suvirintojo atestatą, grįžęs sugalvojau dalyvauti TV projekte „Chorų karai“ ir mane taip sužavėjo televizija, kad nusprendžiau sugrįžti į Lietuvą.

– Kokios emocijos užplūsta, kai koncertuojate svetur ir matote tautiečius?

– Dabar pasaulis yra sumažėjęs. Nelabai matau skirtumo, kai dirbi Vilniuje ir važinėji į Klaipėdą ir kai dirbi, pavyzdžiui, Anglijoje, ir per tiek pat laiko parskrendi į Lietuvą.

Pamenu, kai dirbau Vokietijoje, būdavo, kad sėdi į automobilį ir grįžti savaitgaliui į tėvynę. Per koronaviruso pandemiją vėl buvau išvykęs padirbėti svetur ir man tai patiko.

Galėjau į parduotuvę užeiti paprastai apsirengęs, nusipirkti alkoholio ir niekas nežiūrėdavo, ką dedu į pirkinių krepšelį ar kaip atrodau.

– Minėjote, kad ilgai dvejojote pradėti solinę karjerą. Kodėl?

– Buvo truputį baisu, ar įvertins, ar neįvertins.

– Kas padėjo persilaužti ir vis dėl to išdrįsti žengti šį žingsnį?

– Tik laikas. Man prireikė beveik penkerių metų.

– Kone visą grupės „2 Donatai“ repertuarą parašėte jūs. Kaip gimsta dainos? Turite kažkokių kūrybinių ritualų?

– Būna, kad įkvėpimas ateina net ir vidury nakties ir iš karto bandau viską užsirašyti.

Žinoma, ne visos idėjos, atėjusios vidury nakties, būna geros. Kartais atsikeliu ryte ir perskaitęs pagalvoju: kokia nesąmonė, tai tik pasijuokiu ir ištrinu.

Man neišeina rašyti dainų tekstų pagal užsakymą, viską turiu išgyventi pats. Vienintelė daina „Lakūno sapnas“ yra parašyta lakūnams, bet, kai aš ją dainuoju, dainuoju tikrai ne apie lėktuvus, o apie pusę savo gyvenimo.

– Kada parašėte pirmąją dainą?

– Dešimtoje klasėje, kurią išleidau tik po penkiolikos metų.

– Atskleisite, kuri tai daina? – „Kai kas vakarą“.

– O kaip atsirado muzika Jūsų gyvenime?

– Vaikystėje mano tėtis dirbdavo Vokietijoje ir man dovanų parvežė vaikišką sintezatorių. Savarankiškai išmokau juo groti kelias daineles, o kai pradėjau dainuoti, tėvai nuvedė mane į muzikos mokyklą.

– Išpopuliarėjote gana greitai, kiti atlikėjai to net pavydėtų. Kaip manote, kokia buvo Jūsų sėkmės paslaptis?

– Manau, kad nuoširdumas.

– Kaip sutikote vienas kitą ir kaip nusprendėte kartu koncertuoti?

– Grupė atsirado TV projekte „Lietuvos balsas“. Iš pradžių dalyvavau vienas, o vėliau pagalvojau, kad reikėtų dalyvauti dar kartą, ir tuo metu atsirado Donatas.

– Kaip atsipalaiduojate po koncertų maratono? – Labai mėgstu žvejybą.