Į sceną grįžtanti Vilija Matačiūnaitė – apie klajoklės gyvenimą, vaidybos ir teisės studijas bei svajonę turėti keturis sūnus

(1)

„Esu klajoklė. Man atsibosta muzika, aš jos persisotinu, neturiu ką pasakyti arba man nesiseka, arba manęs nevertina, arba pakyla ego, o aš ne, tada pagalvoju, velniop, reikia dingt. Pailsėti, susibalansuoti. Nuryti visas nesąmones ir tada vėl galima kažką veikti toliau“, – šį vakarą LNK laidoje „KK2 penktadienis“ kalbės seniai viešumoje matyta dainininkė Vilija Matačiūnaitė, dabar vėl nusprendusi grįžti į sceną.

Per pastaruosius kelerius metus tylos Vilija baigė Vilniaus muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą, ketverius metus pas profesorių Valentiną Masalskį lankė vaidybos studijas. Tai ne primas Vilijos susidūrimas su vaidyba – prieš trylika metų ji kūrė vieną pagrindinių vaidmenų LNK seriale „Mano mylimas prieše“.

„Tuomet tai irgi buvo perėjimas iš muzikos į vaidybą, tik buvo neprofesionalu, reikėjo pasikliauti režisieriumi ir operatoriumi, kurie turėjo kažką išspausti iš negabaus žmogaus. Arba iš labai gabaus, bet nepatyrusio“, – šypsosis Vilija.  

Tai ne prima pauzė Vilijos muzikiniame gyvenime, sykį viską metusi ji išvažiavo į Didžiąją Britaniją,

„Po „Kelio į žvaigždes“ populiarumas ilgainiui nusėdo. Pabaigiau Lietuvoje vokalo studijas, baigėsi visi projektai ir tuomet išvažiavau į Angliją. Neva tokia duobė, niekas nematys, niekas nežinos. Sugalvojau padirbti paprastą, žemišką, žmogišką, sunkų darbą. Kad suvokčiau.

Buvau lepūnėlė, kuri, baigusi mokyklą, padirbusi antrąja režisieriaus padėjėja filme ir pūkšt į „Kelią į žvaigždes“. Kas čia per gyvenimas? Labai lepūniškas. Reikia pabandyti, kas yra darbas ir tuomet labiau vertinsiu tai, ką turiu, galimybes koncertuoti, dainuoti, filmuotis.

Kad suvokčiau pinigo vertę, fizinio darbo sunkumą. Bet man patiko, supratau, kad esu labai gabi ir šito nenoriu. Ačiū, užtenka, o dabar noriu dainuoti“, – apie priežastis grįžti į Lietuvą prabils Vilija.  

Vilijos Matačiūnaitės darbą emigracijoje ilgą laiką gaubė daug paslapčių ir buvo pasakojama nebūtų dalykų, bet, pasak dainininkės, viskas buvo paprasta.

„Pasidariau CV ir nešiau bet kur. Kas priims, tas priims. Tapau restorano personalo prižiūrėtoja. Kaip aš galiu kažką prižiūrėti, kai pati savęs neprižiūriu? Bet po mėnesio mane pakėlė pareigose, dar po kiek laiko pasiūlė tapti restorano skyriaus vadove. Sakau, ačiū, supratau, kad esu gabi, bet ne man šita vieta.

Paatostogavau Lietuvoje ir išvažiavau atgal ieškoti dainininkės darbo. Ir privačiame klube, kuriame vyksta privatūs renginiai, gavau dainininkės darbą“.

Grįžusi į Lietuvą ji pabaigė muzikos pedagogiką, o po to įstojo į teisę. „Vaikystėje turėjau svajonę – būsiu teisininkė, labai graži teisininkė, su kostiumėliu ir aukštakulniais, turėsiu keturis aukštus gražius sūnus, eisiu gatve ir visi žiūrės į mane.

Bet kai įstojau į teisę, supratau, kad teisė ir teisingumas ne tas pats. Ruošdavausi koliokviumams, skaitydavau įstatymus ir jausdavau kad pianinas mane šaukia“, – apie meno kūrėjo gyslą, neleidusią pabaigti teisės, kalbės Vilija Matačiūnaitė.

Visa „KK2 penktadienio“ laida apie muzikinius hitus, jų atlikėjus ir kaip iš paprasto žmogaus virsti žvaigžde – jau šį vakarą, 19.30 val. per LNK.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder