Kolektyvinis intelektas gamtoje: kaip beždžionės perduoda žinias kitoms

Mokslininkai nustatė, kad šie primatai nuolat keičia savo socialines pogrupių sudėtis. Toks dinamiškas elgesys leidžia jiems keistis gyvybiškai svarbia informacija apie maisto šaltinius. Tyrimas, kuriame dalyvavo Heriot-Watt universiteto, Edinburgo universiteto ir Meksikos nacionalinio autonominio universiteto specialistai, buvo pagrįstas septynerių metų lauko stebėjimais Meksikos Jukatano pusiasalyje.

Kolektyvinis intelektas ir strateginis pasidalijimas

Tyrėjai analizavo pagrindinį šių beždžionių socialinio elgesio aspektą: grupės nariai dažnai išsiskirsto į mažesnius pogrupius, o vėliau vėl susijungia naujomis kombinacijomis. Gali nutikti taip, kad tas pats pogrupis kartu maisto neieškos du kartus.

Edinburgo universiteto ekologas dr. Matthew Silk teigia: „Tai nėra atsitiktinis socialinis maišymasis. Tai sumani sistema, skirta dalytis žiniomis apie tai, kur miške yra geriausi vaismedžiai. Nuolat keisdamos pogrupius, skirtingas miško dalis pažįstančios beždžionės gali apsikeisti informacija apie prinokusius vaisius.“

Mokslininkai sekė beždžionių judėjimą ir žymėjo jų pagrindines buvimo vietas. Kai kurios miško dalys yra žinomos daugeliui beždžionių, tačiau kitas vietas, tarsi „paslėptus perlus“, žino tik vienas ar du individai.

Toks persidengimas leidžia susitikti ir pasikeisti patarimais, tačiau kartu užtikrina, kad kiekviena beždžionė išžvalgytų skirtingus plotus. Tai maksimaliai padidina visos grupės informuotumą apie geriausias maitinimosi vietas.

Optimalus balansas

Beždžionės dažnai keliauja 3 ar daugiau narių pogrupiais. Ross Walker, Heriot-Watt universiteto doktorantas, sukūrė metodą, pagrįstą abstrakčia matematine teorija, o ne tradiciniais ekologiniais modeliais.

„Mes įrodėme, kad egzistuoja optimalus vidurys tarp beždžionių buvimo kartu ir per didelio išsisklaidymo. Nėra naudinga, jei kiekviena beždžionė žino tą patį, bet nenaudinga ir tada, jei jos niekada nesusitinka,“ – aiškina R. Walker.

Mokslininkų komanda naudojo duomenis apie Žofrua koata grupę, surinktus nuo 2012 m. sausio iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Ši rūšis šiuo metu laikoma nykstančia.

Profesorius Gabriel Ramos-Fernandez iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto pridūrė, kad tokia strategija yra puikus kolektyvinio intelekto pavyzdys natūraliomis sąlygomis. Ateityje mokslininkai planuoja naudoti tuos pačius matematinius metodus tiriant kitas sudėtingas sąveikas tarp gyvūnų.