Po branduolinio karo: kuriose šalyse išgyventi bus lengviausia, o kur – beveik neįmanoma

VE.LT

2025-09-28 13:18

Kuriose šalyse išgyventi bus lengviausia išgyventi, kilus branduoliniams karui - sudėtingas klausimas, nes branduolinio karo pasekmės priklausytų nuo daugybės faktorių: smūgių intensyvumo, tikslų, vėjo krypties, tarptautinės prekybos griūties, klimato pokyčių („branduolinės žiemos“) ir pan.

Tačiau pagal šiuo metu turimą informaciją, mokslininkų bei saugumo ekspertų vertinimus, galima išskirti kelias vietoves, kuriose išgyventi būtų palyginti lengviau:

Naujoji Zelandija

Toli nuo potencialių karinių taikinių.

Švari aplinka, gerai išvystytas žemės ūkis, pakankamai maisto vidaus rinkai.

Demokratinė, politiškai neutrali šalis.

Australija (ypač Tasmanija)

Didelės žemės ūkio teritorijos, nedidelis gyventojų tankis.

Mažesnė tikimybė tapti tiesioginiu taikiniu, nors JAV sąjungininkė.

Islandija

Neturi kariuomenės, mažai karinių objektų.

Hidroenergija ir geoterminė energija – nepriklausomi energijos šaltiniai.

Mažos neutralaus profilio salų valstybės

Folklandų salos, Orknio salos, Havajai (su apribojimais)

Geografinė izoliacija padeda išvengti radioaktyvios taršos.

Vietinis maisto gamybos potencialas gali būti ribotas, tad svarbi savarankiška žemdirbystė.

Vanuatu, Samoa, Kiribatis

Toliau nuo didžiųjų galių bazės.

Tačiau klimatas ir mažas žemės plotas apsunkintų ilgalaikį savarankiškumą.

Kalnuotos, mažai apgyvendintos vietovės

Pietų Amerika (Patagonija – Čilė, Argentina)

Mažai karinių objektų, daug natūralių išteklių.

Potencialiai palankus klimatas, ypač jei branduolinė žiema labiau paveiktų šiaurę.

Kanados šiaurė, Aliaska

Toliau nuo didžiųjų miestų.

Gamtiniai ištekliai, bet atšiaurus klimatas ir logistika labai apsunkintų gyvenimą.

Faktoriai, lemiantys galimybę išgyventi

Radioaktyviosios taršos lygis – priklauso nuo vėjo krypties ir kritulių.

Maisto gamyba – šalis su savarankišku žemės ūkiu ir vandens atsargomis turės pranašumą.

Energetinis savarankiškumas – hidro, geoterminė ar vėjo energija padidina išgyvenimo galimybes.

Politinis neutralumas – valstybės, neturinčios branduolinių ginklų ar bazių, mažiau tikėtina, kad bus bombarduojamos.

Lengviausia išgyventi po branduolinio karo tikriausiai būtų Naujojoje Zelandijoje, Islandijoje, Tasmanijoje ar Patagonijoje – jos yra izoliuotos, turi pakankamai vietinių išteklių ir mažai strateginės svarbos didžiosioms galioms.

Mokslininkai teigia, kad geriausia galimybė išgyventi Rusijos ir JAV branduolinį karą – pabėgti į kitą pasaulio kraštą.

Argentinos gyventojai turi daug vilties, kad išgyvens po branduolinio karo.

Tačiau, jei liksite Didžiojoje Britanijoje, tikimybė numirti iš bado bus 90 proc., rašo Dailymail.co.uk.

Žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime, pagrįstame kompiuteriniu modeliavimu, teigiama, kad po visa apimančio branduolinio karo, kurio metu būtų panaudota 100 branduolinių bombų, visame pasaulyje iš bado mirtų daugiau kaip penki milijardai žmonių, o ugnies audrų išmesti suodžiai užstotų saulę ir sunaikintų derlių.

Rutgerso universiteto (JAV) profesorius Alanas Robockas laikraščiui „The Times“ paaiškino, kad Argentinos gyventojai turi daugiau galimybių išgyventi, nes joje jau dabar dideliais kiekiais auginamos atsparesnės kultūros, pavyzdžiui, kviečiai.

Jei patiko straipsnis, nepamirškite pasidalinti su draugais Facebook!