Asteroidas prasilenkė su kosmine stotimi: astronomai vėl pražiopsojo nekviestą svečią

Spalio 1 d. asteroidas 2025 TF priartėjo prie Žemės antruoju pagal dydį atstumu per visą stebėjimų istoriją. 

Astronomai jį aptiko tik tada, kai jis jau buvo praėjęs kritinio priartėjimo tašką. 

Tai dar vienas pavyzdys, kaip sunku aptikti mažus asteroidus, priartėjančius prie Žemės, begaliniame tamsaus kosmoso vandenyne.

Siekiant aiškumo: asteroidas, dabar žinomas kaip 2025 TF, nekelia jokio pavojaus. 

Jo skersmuo yra tik 1–3 metrai, ir jei jis būtų įskridęs į Žemės atmosferą, tai būtų virto įspūdingu ugnies kamuoliu – ir viskas. 

Tačiau greičiausiai jo niekas nebūtų pamatęs, išskyrus pingvinus ir nedaugelį poliarinių tyrinėtojų, nes jis skrido virš Antarktidos pietų pusrutulio pavasario pradžioje. 

Buvo tikimybė, kad jis nesudegtų visiškai ir virstų meteoritu, kurį vieną dieną būtų galima rasti Antarkties leduose.

Tačiau taip neatsitiko: asteroidas praskrido virš pietinio kontinento maždaug 1 valandą nakties pagal Grinvičo laiką spalio 1 d. maždaug 428 kilometrų aukštyje. 

Tai maždaug toks pats aukštis kaip Tarptautinės kosminės stoties (TKS) orbita, kuri gali svyruoti nuo 370 iki 460 km. 

Jei šie du būtų susidūrę, diena būtų sugadinta, bet, laimei, orbitinė erdvė yra taip aukštai virš planetos, kad net tokia didelė stotis kaip TKS yra lengvai nepastebima.

Astronomai iš Nacionalinės Kitt Peak observatorijos Arizonoje naudodami teleskopą „Bott“ pirmą kartą aptiko asteroidą vos kelias valandas po jo didžiausio priartėjimo prie Žemės.  

Papildomi stebėjimai buvo atlikti pagal projektą „Catalina Sky Survey“ ir Europos kosmoso agentūros Planetų apsaugos tarnybos, kuri naudojo Las Cambres observatoriją ant Siding Spring kalno Australijoje.

Observatorija ant Siding Spring kalno Australijoje — pagrindinis mažųjų planetų ir asteroidų, artėjančių prie Žemės, stebėjimo centras. Šaltinis: /commons.wikimedia.org/

2025 TF yra antrasis pagal artumą Žemei iš žinomų asteroidų, po 2020 VT4, kurio skersmuo, pagal apskaičiavimus, yra 5–10 metrų. 

2020 m. lapkričio mėn. jis praskriejo apie 386 km aukštyje virš Ramiojo vandenyno. 

Jis taip pat buvo aptiktas po maksimalaus priartėjimo – maždaug po 15 valandų, skirtingai nuo 2025 TF, kurį astronomai aptiko po šešių valandų.

Dar vienas „rekordininkas“ – asteroidas 2023 BU, kurio skersmuo yra 4–8 metrai, 2023 m. sausio 26 d. praskriejo 3,5 tūkstančio kilometrų aukštyje virš Žemės.  

Skirtingai nuo minėtų kosminių akmenų, šis svečias neliko nepastebėtas.

Nors šie palyginti nedideli asteroidai nekelia pavojaus pačiai planetai, jie kelia grėsmę vis didėjančiam objektų skaičiui orbitoje, ypač žemoje Žemės orbitoje. 

Susidūrimas su vienu iš šių gabalų, kurie, tikėtina, gana dažnai praskrenda pro mus, gali sukelti grandininę reakciją, vadinamą Kesslerio sindromu, kuri kelia grėsmę visos orbitinės infrastruktūros stabilumui.

Deja, kol kas neturime priemonių, kurios apsaugotų mūsų planetą nuo tokių įsibrovimų į „asmeninę erdvę“. 

Tam reikėtų didelių pastangų, taip pat žemės teleskopų ir kosminių observatorijų, specialiai skirtų stebėti šiuos mažus, tamsius ir greitai judančius objektus, derinio. 

Atsižvelgiant į dabartinę tarptautinio bendradarbiavimo ir finansavimo kosmoso srityje padėtį, tai kol kas atrodo mažai tikėtina.

Asteroido 2025 TF, kuris spalio 1 d. praskriejo netoli Antarktidos, vaizdas. Nuotrauka: ESA / Las Cambres observatorija Šaltinis: https://phys.org/

Asteroidais, artėjančiais prie Žemės, laikomi dangaus kūnai, kurių perigėlio atstumas (atstumas nuo Saulės) yra mažesnis nei 1,3 a.v. (maždaug 195 milijonai kilometrų). 

Primename, kad Žemė nuo savo žvaigždės yra 1 a.v. potencialiai pavojingais laikomi tie steroidai, kurie gali priartėti prie mūsų mažiau nei 0,05 a.v. (7,5 milijono kilometrų) atstumu.  

Šaltinis: hi-tech.mail.ru