Černobylio gyvybės forma išplito radioaktyviuose JAV ežeruose: mokslininkai priblokšti

Kaip rašo Lagrada, mokslininkų grupė iš Aidaho universiteto nusiuntė bepiločius aparatus, aprūpintus spektrometrais, prie vieno radioaktyvaus ežero, susiformavusio dėl branduolinio ginklo bandymų. 

Tačiau tyrėjai nė neįsivaizdavo, kas jų laukia.

Jie aptiko mikroorganizmus, kurių savybės panašios į Černobylio grybus: jie primena fotosintetinančias dumblius, galinčius sugerti ir metabolizuoti radiaciją kaip energijos šaltinį, pasitelkiant tamsius pigmentus, tokius kaip melaninas.

Leidinys pažymėjo, kad šis atradimas yra reikšmingas daugelyje mokslo sričių, ypač biotechnologijoje, nes tokie organizmai tiriami kuriant naujas vakcinas.

Anot straipsnio, apie radioaktyvius ežerus jau seniai buvo pamiršta – jie tik retkarčiais stebimi, siekiant įsitikinti, kad yra vietoje ir nepasikeitė. 

Todėl bet kokių gyvybės požymių aptikimas buvo visiška staigmena. 

Mokslininkai pripažino nustebę dar ir todėl, kad žinoma, jog radiacija ardo DNR, oksiduoja baltymus, pažeidžia membranas ir taip daro neįmanomą ląstelių dauginimąsi. 

Tokiuose vandenyse galėjo būti bet kas – išskyrus gyvybės likučius.

Tyrėjai pasakojo, kad siųsdami bepiločius prie ežerų nesitikėjo nieko aptikti, tačiau buvo priblokšti, kai naktį jutikliai užfiksavo vos pastebimus biomasės išsiskyrimus. 

Kaip tai įmanoma? Po kelių mėnesių duomenų rinkimo jie rado atsakymą.

Paaiškėjo, kad tai fotosintetinančių mikroorganizmų rūšys, kurios ne tik išgyveno intensyvią radiaciją, bet ir gebėjo daugintis itin radioaktyvioje aplinkoje. 

Jos turėjo savybių, panašių į radiotrofinius Černobylio grybus – gebėjo sugerti ir metabolizuoti radiaciją kaip energijos šaltinį, visiškai nepatirdamos žalos. 

Tai įmanoma dėl tamsių pigmentų, tokių kaip melaninas, kurie veikia tarsi mutavusi saulės baterija.