Kada žmogus iš tikrųjų prijaukino šunį: biologas papasakojo apie netikėtą mokslininkų atradimą

(1)

Šiuolaikiniai šunys atsiskyrė nuo vilkų žymiai anksčiau, nei manė mokslininkai, ir jie kilę ne iš vienos vilkų populiacijos, o iš kelių. Pats domestikacijos procesas buvo laipsniškas ir skirtingas įvairiuose regionuose.

Tokias išvadas savo straipsnyje žurnale „Forbes“ pateikė amerikiečių evoliucinis biologas iš Ratgerio universiteto Scottas Treversas.

Jis rašo, kad fosilijos rodo „šunų“ bruožų atsiradimą prieš daugiau nei 30 tūkstančių metų, o genetiniai tyrimai rodo, kad šunys nuo vilkų atsiskyrė daug vėliau. 

Šią mįslę pavyko išspręsti mokslininkams, kurie iššifravo 35 tūkstančių metų senumo vilko iš Taimiro pusiasalio Sibire genomą.

Pasak Treverso, jų analizė parodė, kad šiuolaikinių šunų protėviai atsiskyrė nuo vilkų linijos dar prieš paskutinį ledynmetį, o tai yra daug anksčiau, nei buvo manoma pagal ankstesnius vertinimus.

Tyrimas taip pat parodė, kad šiuolaikiniai šunys kilę iš kelių vilkų populiacijų, o ne tik iš vienos. Tai rodo, kad domestikacija nebuvo vienkartinis įvykis, o laipsniškas procesas, kuris skirtinguose regionuose vyko skirtingai.

Kaip rašo biologas, kai kurios arktinės šunų veislės iki šiol išsaugojo nuo 1 iki 27 % savo DNR iš šio senovinio taimyro vilko.

Ryšys tarp žmogaus ir šuns

Tai, kas iš tiesų skiria šunis nuo vilkų, yra unikalus ryšys, kurį šunys sugebėjo sukurti su žmonėmis, pažymi mokslininkas. 

Jei vilkai tik laikėsi netoli žmonių gyvenviečių, tai šunys, jo teigimu, per tūkstančius domestikacijos metų išmoko skaityti žmogaus gestus, reaguoti į socialinius signalus ir aktyviai ieškojo žmogaus draugijos.

Šunų evoliucija atsispindėjo ne tik jų genuose, bet ir žmogaus kultūroje bei istorijoje. 

Archeologiniai duomenys iš Pribaikalio Rytų Sibire rodo, kad kai kurie senovės medžiotojai-rinkėjai šunis ir net vilkus laikė taip pat rūpestingai, kaip ir žmones, teigia Treversas.

Jis pažymėjo, kad išsamūs šių kapaviečių tyrimai rodo: tam tikri gyvūnai buvo suvokiami kaip atskiri asmenys, galbūt net kaip būtybės su „sielomis“, jie buvo netgi laidojami kaip žmonės.

„Tai rodo, kad nuo seniausių laikų žmonės vertino šunis kaip socialinius partnerius ir netgi dvasines būtybes. Tokie ankstyvi santykiai padėjo pagrindą giliam bendradarbiavimui, kuris laikui bėgant peraugo į išskirtinį žmogaus ir šuns ryšį“, – rašo Treversas.

Kaip domestikacija pakeitė šunis

Mokslininko teigimu, nauji tyrimai patvirtina, kad šunys yra daug labiau linkę bendrauti su žmonėmis nei vilkai, kuriuos bandoma domestikuoti. 

Eksperimentai su šunų ir vilkų šuniukais, kurie buvo auginami vienodomis sąlygomis, parodė, kad net kelių savaičių amžiaus šunys labiau linkę bendrauti su žmonėmis nei to paties amžiaus vilkai. 

Jie dažniau užmezga akių kontaktą ir geriau supranta gestus. Vilkai, nepaisant vienodos socializacijos, lieka labiau nepriklausomi, pabrėžė Treversas.

Tačiau, jis pabrėžė, nesocialinėse užduotyse, tokiose kaip atmintis ar problemų sprendimas, abi rūšys parodė panašius rezultatus. 

Jo nuomone, tai reiškia, kad prijaukinimas padidino šunų socialinius ir bendradarbiavimo gebėjimus, o ne jų bendrą intelektą.

Socialiniai ryšiai tarp šunų ir žmonių iki šiol smarkiai skiriasi nuo santykių su vilkais, net nepaisant bendros kilmės, rašo biologas. Jis pateikė 2025 m. tyrimo duomenis, kuriuose buvo lyginami socializuoti šunys ir vilkai.

„Rezultatai parodė įdomius skirtumus tarp šių gyvūnų elgesio santykiuose su žmonėmis. Vilkai paprastai rodo į priekį nukreiptas ausis, o šunys turi platesnį išraiškų spektrą, įskaitant signalus, rodančius nepasitikėjimą ar paklusnumą. 

Jie taip pat dažniau vizgina uodegą, žiūri į akis ir siekia artumo“, – pasakojo Treversas.

Pasak jo, stebinantis atradimas buvo ir tai, kad žmonės taip pat reaguoja kitaip: jie dažniau ir pozityviau reiškia emocijas šunims nei vilkams, o tai rodo, kad mūsų pačių išankstiniai nusistatymai sustiprina elgesio skirtumus.

Visi šie rezultatai, pasak mokslininko, pabrėžia sudėtingus žmonių ir gyvūnų santykius, o ypatingas šunų socialinis lankstumas yra tiek evoliucinio prijaukinimo, tiek abipusio bendravimo su žmonėmis rezultatas.

Taigi, unikalus ryšys, kurį žmonės užmezgė su šunimis, yra gyvas tūkstantmečių bendros evoliucijos ir partnerystės įrodymas, apibendrino Treversas.

Šaltinis: unian.net

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder