Kas atsitiks, jei bandysite nusileisti ant Urano: mokslininkų paaiškinimas

Tačiau ne visos Saulės sistemos planetos yra tinkamos švelniam nusileidimui. Pavyzdžiui, dujinės milžinės Jupiteris ir Saturnas daugiausia sudarytos iš vandenilio ir helio. 

Bandymas „atsistoti“ ant jų baigtųsi tragiškai, rašo IFLScience.

Arčiausiai prie jų žmonija priartėjo tik tada, kai zondai, baigdami savo misijas, įskrido į šių planetų atmosferą. Jupiterio atveju tai buvo padaryta siekiant išvengti galimo jo palydovo Europės užteršimo.

„Zondo įėjimo į milžiniškos planetos atmosferą taškas buvo maždaug 1/4 laipsnio į pietus nuo Jupiterio ekvatoriaus. Jei stebėtojai būtų buvę debesų lygyje, jie būtų matę, kaip „Galileo“ įskrieja į atmosferą maždaug 22 laipsnių kampu virš vietos horizonto“, – aiškina NASA.

Tačiau žodis „įskrieja“ šiuo atveju yra „švelniai pasakyta“. Juk aparato greitis, palyginti su šiais stebėtojais, buvo 48,2 kilometrai per sekundę. 

Tai tas pats, kas nuskristi iš Los Andželo į Niujorką per 82 sekundes.

Zondas perdavinėjo duomenis apie valandą, kol žuvo, gerokai prieš pasiekdamas bet kokį paviršių. 

Mes manome, kad Jupiteris turi kietą branduolį, bet tai nėra patvirtinta. Ir net jei jis egzistuoja, temperatūra ir slėgis yra tokie ekstremalūs, kad stovėti ant jo būtų visiškai nepanašu į pasivaikščiojimą akmenuotoje planetoje.

O kaip dėl ledinių gigantų – Neptūno ir Urano?

Ar galima „atsistoti“ ant Urano

Kaip ir dujiniai gigantai, lediniai gigantai daugiausia sudaryti iš vandenilio ir helio. Tačiau jie taip pat turi kitų elementų, o tai sudaro sudėtingesnę situaciją.

„Sunku tiksliai pasakyti, nes Uranas ir Neptūnas yra apgaubti vandenilio ir helio sluoksniu. Tačiau astronomai mano, kad vanduo, amoniakas ir metanas jų mantijose yra skystos būsenos esant labai aukštam slėgiui, taigi tai nėra visiškai „ledas“, – aiškina dr. Carol Haswell, fizikos ir astronomijos katedros vyresnioji lektorė Atvirajame universitete.

Pasak jos, Uranas ir Neptūnas vadinami lediniais milžinais, nes manoma, kad vanduo, amoniakas ir metanas jų susidarymo metu buvo kietos būsenos.

Nė viena iš šių planetų neturi kieto paviršiaus, ant kurio būtų galima nusileisti. Išorinės sluoksniai, kuriuos mes matome, yra besisukantys dujos. Tačiau jei pradėtumėte kristi į planetos vidų, galiausiai pasiektumėte kietą branduolį.

„Neptūnas neturi kieto paviršiaus. Jo atmosfera (daugiausia sudaryta iš vandenilio, helio ir metano) tęsiasi dideliame gylyje ir palaipsniui pereina į vandenį ir kitus išlydytus „ledus“, esančius virš sunkesnio kieto branduolio, kurio masė yra maždaug lygi Žemės masei“, – teigia NASA.

Manoma, kad situacija Uranoje yra panaši.

Todėl, jei bandytumėte nusileisti ant Urano ar Neptūno, galiausiai pasiektumėte akmeninį branduolį. Bet iki to laiko jau būtumėte sudraskytas į smulkius gabalėlius.