Patriotiškumą ugdome „iš viršaus“
(15)Artėjant kiekvieno vasario mėnesio viduriui internetinėje erdvėje pradeda daugėti naujienų apie artėjančią šventę ir kaip ją ruošiamasi švęsti.
Vos ne kasdien pateikiama naujausia informacija apie tiesiog akyse tirpstančias vietas viešbučiuose, masiškai užsakinėjamus staliukus restoranuose ir kavinėse.
Pasipila daugybė pačių įvairiausių patarimų, ką šia proga geriausia padovanoti ir kaip šią šventę tinkamai atšvęsti.
Apie prekybos centrus neverta net kalbėti. Vos tik spėjus nupuošti kalėdines eglutes, jų lentynos nukraunamos artėjančios šventės atributais.
Artėjant lemtingajai dienai, lengvas visuotinis pamišimas įgauna vis didesnį pagreitį, tad net nesiruošiantys minėti šios šventės ima keisti savo nuomonę.
Tačiau tik didžiausi naivuoliai ar gyvenantys ne Lietuvoje gali pagalvoti, kad taip lietuviai vasario 16-ąją ruošiasi paminėti Lietuvos gimtadienį - Valstybės atkūrimo dieną.
Visas minėtas ažiotažas kyla dėl pora dienų anksčiau visame pasaulyje švenčiamos Valentinos dienos.
Tad galima neabejoti, jog ir šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėsime tradiciškai. Vyks Mišios, bus surengti minėjimai, iš aikščių ir balkonų pakalbės politikai.
Nuotaiką tik kiek praskaidrins koncertai. Ir tai ne visi jie bus nemokami.
ŠVENTĖ. Lietuvos gimtadienį - Valstybės atkūrimo dieną - kiekvienas lietuvis turėtų paminėti mažų mažiausiai iškeldamas trispalvę.
Nekelia net vėliavos
Prieš Valentino dieną su šia švente susiję atributai akis badyte bado kiekvienoje parduotuvėje ar prekybos centre. Jau nekalbant apie iš visur lendančią įkyriąją reklamą.
Prekybininkų tikslas aiškus - parduoti kuo daugiau raudona širdele papuoštų prekių.
Prieš Vasario 16-ąją - visiškas štilis. Kur nors ir ne pačioje matomiausioje vietoje galima rasti tik kokią mažytę trispalvę ar jos spalvomis nudažytą apdulkėjusią kepuraitę bei šaliką.
Dar graudžiau dėl to darosi matant ištisas vėliavų jūras, kurios plevėsuoja daugumoje svarbias šventes švenčiančių užsienio valstybių.
Todėl nenuostabu, kad ir per Tėvynės gimtadienį tenka rengti patikrinimus bei bausti tuos, kurie tądien prie savo namų ar darboviečių net neiškėlė valstybinės vėliavos.
Paprastai kalbant, mylėti Valstybę ir švęsti jos gimtadienį mokoma per prievartą.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, tokie administraciniai nusižengimai nustatomi per kiekvieną patikrinimą.
Nors už tai gresia iki keliolikos eurų bauda, dažniausiai apsiribojama oficialiu įspėjimu.
„Dažniausiai nenustatoma, kad tai pakartotinai padarytas toks nusižengimas. Arba, gavus pranešimą, nepavyksta užfiksuoti paties nusižengimo fakto“, - sakė L. Lapinskas.
Šį trečiadienį nesiruošiantys prie pastatų kelti trispalvių gali būti ramūs. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad Vasario 16-ąją patikrinimo rengti neplanuojama. Aišku, per kelias dienas tvarkdariai gali ir persigalvoti.
Reikia švęsti, o ne organizuoti
Pasak rašytojo ir psichologo Vytauto Čepo, Valentino dieną nekalta, kad Vasario 16-oji tarsi lieka jos šešėlyje.
"Nė viena šventė viena kitos neužgoš, jei yra normaliai švenčiamos. Dabartinis Vasario 16-osios šventimo būdas yra reliktinis, likęs dar iš sovietų sąjungos laikų.
Metai iš metų sakomos tos pačios kalbos. Ir sovietiniais laikas kalbėjo apie tai, kokie mes esame laisvi, laimingi ir kaip daug dėl to kentėjome.
Dabar lygiai tas pats kontekstas, tik oratoriai kiti. Per tiek laiko nuolat kartojami tie patys žodžiai praranda savo prasmę ir net didžiausiems patriotams nusibosta.
NYKUMA. Rašytojo ir psichologo Vytauto Čepo teigimu, kasmet tas pačias kalbas iš tribūnų sakantys valdžios atstovai visas valstybines šventes pavertė liūdnomis ir niekieno nelaukiamomis.
Valdžia ir kalbėtojai šventes suniveliuoja tiek, jog jos visiem tampa neįdomios„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Čepas.
V. Čepo teigimu, tokių švenčių nereikia organizuoti. Žmonės patys turi jas švęsti. Ir iš širdies.
"Dar teks nemažai palaukti, kol mūsų valdžia tai supras.
Juk ne valdžia tą laisvę iškovojo, tai ir ne ji turi būti pagrindinis šventės akcentas. Ji atėjo ir išeis.
Reikia, kad šventimas eitų iš žmogaus vidaus. Pažiūrėkime, kaip airiai švenčia šv. Patriko dieną. Jokie nusipelnę veikėjai kalbų iš balkonų nesako.
Nudažo žaliai upę ir eina su plakatais gatvėmis. Patys žmonės šoka, geria vietinį gėrimą, švenčia ir linksminasi.
O kaip švenčia brazilai? Gražu pažiūrėti. Žmonės supranta, kad tai ir jų šventė.
Ir nereikia toli ieškoti. Prisiminkime, kaip studentai švenčia FIDI dieną. Kaip sostinės gatvėmis būsimieji fizikai kartu su dinozauru traukia pas būsimas filologes.
Ir tada švęsime taip, kad jokia Valentino diena mūsų šventės neužgoš. Juk niekas iš tribūnos neaiškina, kaip reikia mylėti.
Ne tik Vasario 16-oji, bet ir visos kitos mūsų valstybinės šventės tokios, kad, neduok Dieve, bus nukrypta nuo scenarijaus ar kažkas garsiau pašauks. Visos jos yra vienodos ir visiškai užgožia bet kokią iniciatyvą. Vienodos ir kalbos, tik žodžiai kitaip sudėlioti.
Jaunimas nenori visą laiką verkšlenti dėl Nepriklausomybės ir graudentis dėl laimės ją iškovojus. Jie tą laimę nori išreikšti linksmai - šokdami, dainuodami ir apsikabindami vienas kitą.
Kol viso to nebus, bus nuobodi ir nelaukiama šventė. O kam jos laukti, jei ir taip visi žino, kas bus. Liūdna, nyku ir visiškai nereikalinga. Kalbos šaltyje ir geriausiu atveju koks koncertėlis", - neslėpė nusivylimo V. Čepas.
Rašyti komentarą