Verdant tokią sriubą, galima improvizuoti: papildomai įdėtos turimos daržovės suteiks netikėtų skonio niuansų. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad špinatai pasižymi puikiomis savybėmis ir ne veltui vadinami supermaistu. Jie vertingi dėl didelio folio rūgšties kiekio, vitaminų ir mineralų.
Špinatams – daržovių karaliaus titulas
Europoje špinatai pradėti auginti viduramžiais, kai į Ispaniją jų atvežė arabai, vadinę juos „daržovių karaliais“. Pirmieji savo ūkiuose juos pradėjo auginti vienuoliai, o to laikotarpio kulinarai žaliomis špinatų sultimis dažydavo įvairius padažus ir net ledus.
Daržovių karaliaus titulą špinatai tikrai pateisina naudingosiomis savo savybėmis. Pirmiausia, kaip teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė, tai tikras folio rūgšties šaltinis. Ir nors dažniausiai manoma, kad ši rūgštis arba vitaminas B9 aktualus tik besilaukiančioms moterims, jis naudingas visiems. „Folio rūgštis itin svarbi baltymų sintezei ir visoms žmogaus organizmo funkcijoms. O besilaukiančios moterys dėl vaisiaus sveikatos ir normalaus vystymosi taip pat turėtų vartoti pakankamą folio rūgšties turinčių produktų kiekį“, – primena gydytoja dietologė.
Nors daug kas girdėjo apie tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių naudą, dažniausiai jos valgomos vasarą, visgi špinatų visais metų laikais galime rasti prekybos centruose. Gydytoja dietologė sako, kad šaltuoju metų laiku trečdalis dienos daržovių kiekio galėtų būti šviežios: kopūstinės, lapinės daržovės bei įvairūs šakniavasiai.
„Reikia išmokti vienas daržoves keisti kitomis: juk yra tokių, kurios gali kiaurus metus puikuotis ant stalo. Špinatai – tikras baltymų, geležies, vitaminų ir mineralų šaltinis, juose randama polifenolių, fitochemikalų, vitamino K, kalio bei kalcio. Apie 100 g šios daržovės suteikia du trečdalius vitamino A, beveik visą folio rūgšties normą, pusę vitamino C ir ketvirtadalį per dieną reikalingo magnio bei geležies kiekio. Be to, špinatai yra itin nekaloringa daržovė“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.
Ji priduria, jog špinatai naudingi visiems, tačiau asmenys, kurie turi padidintą riziką inkstų akmenų susidarymui, podagrą ar artritą, špinatus turėtų vartoti saikingai, nes juose esantys oksalatai gali skatinti šių ligų vystymąsi.
Naudokite ir šviežius, ir šaldytus
Špinatus galima valgyti virtus, keptus su omletais ar nesaldžiais blyneliais, ruošti su jais padažus, o žalius dėti į salotas ar trintus kokteilius, tad reikėtų juos naudoti patiems įvairiausiems patiekalams.
Norint, kad špinatai kuo ilgiau išliktų švieži, parsinešus iš parduotuvės, juos svarbu laikyti šaldytuve, pakuotėje arba sandariame inde. Taip juos traškius išlaikysite iki ant pakuotės nurodyto termino. O nesandarioje pakuotėje špinatai pradės greitai vysti. Pagrindinis špinatų šviežumo rodiklis – stangrūs ir tiesūs lapai: išaugę špinatai yra ryškesnės ir sodresnės žalios spalvos, mažieji – švelnesnės žalios spalvos. Lapeliai turėtų būti nepageltę ar neapvytę, o jei pastebėjote, kad jie pradeda vysti, geriausia juos šaldyti – taip išsaugomos jų naudingosios savybės.
Išsivirkite gaivios daržovių sriubos su špinatais – po šventinių patiekalų ji bus tikra atgaiva organizmui.
Sriubai reikės:
250 g šaldytų špinatų
120 g šaldytų žirnelių
170 g smulkių makaronų
2 vnt. salierų stiebų
60 g tarkuoto kietojo sūrio
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
1 vnt. svogūno
1,4 l daržovių sultinio
2 vnt. citrinų
50 g pesto padažo
Kaip gaminti:
Puode įkaitinkite aliejų, suberkite supjaustytus svogūnus, salierus, pasūdykite ir kepkite apie 8 minutes, kol daržovės suminkštės. Nutarkuokite citrinų žievelę, išspauskite sultis.
Supilkite į puodą sultinį su citrinos žievele ir sultimis, pagardinkite prieskoniais. Įmaišykite smulkių makaronų ir virkite 5 minutes, tada suberkite žirnelius, špinatus ir dar pavirkite 5 minutes. Įmaišykite pesto padažą. Sriubą išpilstykite į dubenėlius, į kiekvieną priberkite šiek tiek tarkuoto sūrio. Patiekite su skrebučiais.
Skanaus!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą