Šiukšlių epopėja: dalis konteinerių pagaliau atsivers

(2)

Jau kurį laiką įvairiose Klaipėdos miesto dalyse stovi įrengti pusiau požeminiai šiukšlių konteineriai, kuriais gyventojams naudotis neleidžiama. Tačiau, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, dalis konteinerių artimiausiu metu jau bus pradėti eksploatuoti.

Pusiau požeminių konteinerių aikštelės prie kai kurių daugiabučių įrengtos jau beveik prieš metus, tačiau naudotis konteineriais gyventojai vis dar negali. Pastarieji ne tik apjuosti STOP juostomis, bet ir priklijuoti užrašai „Konteineriai neveikia“ įspėja gyventojus ten šiukšlių nemesti.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) pasiteiravus, kodėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės yra įrengtos jau prieš kurį laiką, tačiau daugiau nei pusmetį gyventojai konteineriais naudotis negali, „Vakarų ekspresui“ buvo paaiškinta, jog užtrunka biurokratinės procedūros.

„Požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai laikomi nekilnojamuoju turtu, kuriam reikalingos visos statybos biurokratinės procedūros: projekto paruošimas, jo derinimas su suinteresuotomis šalimis ir tarnybomis, statybos leidimas, statybos techninė priežiūra, įrengtų konteinerių aikštelių atidavimas kontroliuojančioms institucijoms vertinti, turto įregistravimas registre.
 

 NEVEIKIA. Kol naujieji konteineriai yra aptverti STOP juostomis, o dangčiai apvynioti polietileno plėvele, jais naudotis negalima. Gyventojai, kurie į neveikiančius konteinerius meta šiukšles, daro administracinį nusižengimą.

Netgi pabaigus visas statybos procedūras, dar yra kitas etapas - konteinerių aikštelių pažymėjimas (geltonųjų linijų užbrėžimas, kad privažiavimo neužstatytų automobiliais), konteinerių aptarnavimo perdavimas vežėjams, naujo aptarnavimo grafiko ir maršruto sudarymas“, - dėstė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius.

Tą patį patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, kuris tikino, jog derinimo procedūros gan sudėtingos.

„Tiek mes, tiek KRATC iš pradžių tikėjomės, kad procedūra yra paprastesnė, kad nereikia skelbimų, derinimų, tačiau po tam tikrų ginčų paaiškėjo, jog procedūra yra privaloma ir dėl to visas procesas užtrunka gerokai ilgiau. Taip pat vyksta ir viešas svarstymas su visuomene“, - pasakojo G. Neniškis.

Pasak KRATC, iš viso Klaipėdoje turėtų būti įrengtos 268 aikštelės. Yra parengti 264 projektai, o 4 aikštelių vieta vis dar derinama.

174 aikštelės jau pastatytos, iš jų 94-iose statybos ir aplinkos sutvarkymo darbai pabaigti, o 80 aikštelių sumontuotos gelžbetonio konstrukcijos.

„Visoje Lietuvoje yra identiška tvarka, ir visos savivaldybės bei šių projektų vykdytojai susiduria su tokiomis pačiomis bėdomis: konteineriai jau pastatyti, o kol vyksta biurokratinės procedūros - naudotis negalima.

Mažuose miestuose, kur yra įrengiama keliolika aikštelių, viskas vyksta greičiau, o štai didmiesčiuose, kur reikia atlikti procedūras keliems šimtams konteinerių, procesai užsitęsia ilgiau“, - tikino A. Liubinavičius.

Pasak G. Neniškio, planuojama, kad jau artimiausiu metu 46 konteinerių aikštelės bus pradėtos eksploatuoti.

„KRATC planuoja kreiptis į Savivaldybę, kad 46 konteineriai atitinka reikalavimus ir kad Savivaldybė patvirtintų jų naująsias vietas, kur jie bus pradėti eksploatuoti. Tada Savivaldybė paruoš įsakymą, informuos iš anksto gyventojus, kad konteineriai ims veikti, taip pat informuos vežėjus.

Planuojame artimiausiu metu visas šias procedūras sutvarkyti, kad jau galų gale tie kelis mėnesius stovėję konteineriai būtų pradėti naudoti ir po truputį bus galima pašalinti senuosius“, - dėstė G. Neniškis.

Iš viso Klaipėdos pusiau požeminių aikštelių įrengimas kainuos 3 366 845 Eur. Miesto Savivaldybės indėlis sudaro 15 proc. sumos, o 85 proc. lėšų skiria Europos Sąjungos fondai.

Ragina šiukšlių nemesti

A. Liubinavičius gyventojus įspėjo, jog, kol naujieji konteineriai yra aptverti STOP juostomis, o dangčiai apvynioti polietileno plėvele, jais naudotis negalima. Tą patvirtina ir ant kai kurių konteinerių dangčių esantys užrašai „Konteineris nedirba“.

Įspėjimų nepaisantys gyventojai, kurie į neveikiančius konteinerius meta šiukšles, daro administracinį nusižengimą.

„Jei kas prie neeksploatuojamų konteinerių palieka ar į juos meta atliekas, daro administracinį nusižengimą, teršia aplinką neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje“, - sakė A. Liubinavičius.

Pasak jo, ten, kur bus pastatytos pusiau požeminių konteinerių aikštelės, stumdomi konteineriai ilgainiui bus pašalinti.

„Tačiau įmanomas ir mišrus variantas - jei reikės, gali būti naudojami ir antžeminiai, ir požeminiai konteineriai. Bet kuriuo atveju dominuojanti atliekų dalis Klaipėdos daugiabučių kvartaluose bus surenkama į pusiau požeminius konteinerius“, - dėstė A. Liubinavičius.

O prieš pradedant naudoti naujuosius pusiau požeminius kontenerius, dar turės būti atliekami keli itin svarbūs darbai.

„Kai kuriose vietose dar reikia suderinti atitinkamas eismo schemas, kad automobiliai neužstatytų konteinerių, nes nemaža jų dalis yra daugiabučių kiemuose.

Transporto skyrius kartu su policijos pareigūnais operatyviai darbuojasi, kad ten, kur reikia, atsirastų ir kelio žymėjimas, kad konteineriai nebūtų užstatomi, o vežėjai galėtų ramiai privažiuoti ir išvežti šiukšles“, - dėstė administracijos direktorius.

Atliekų surinkimo grafikai ir jų tvarkymo tarifai Klaipėdoje yra nustatomi kalendoriniams metams, tad kainų korekcija dėl senų konteinerių pakeitimo naujais, pasak A. Liubinavičiaus, neplanuojama.

„Ir anksčiau, ir dabar atliekos Klaipėdoje surenkamos iš skirtingų konteinerių - požeminių, pusiau požeminių, mobilių antžeminių. Planuojama, kad tokia sistema uostamiestyje išliks ir ateityje, pabaigus pusiau požeminių konteinerių įrengimo projektą“, - tikino A. Liubinavičius.

Nauji konteineriai patinka ne visiems

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi miesto valdininkais nusivylę uostamiesčio gyventojai, kurie tikino, jog dėl naujų pusiau požeminių atliekų konteinerių statymo yra pažeidžiami jų interesai.

„Niekam neįdomu, kad pažeidžiami gyventojų interesai, kad aikštelė gali būti įrengiama tik 10 metrų nuo namo. Deja, jų projekte yra numatyti 8 metrai nuo namo. Toje vietoje auga 3 gražūs beržai, tačiau niekam nesvarbu.

Aštuonių namų gyventojai neš buitines atliekas priešais mūsų langus. Niekam neįdomu nei būsimi kvapai, nei tvarka aplink tuos konteinerius“, - dėstė pasipiktinusi klaipėdietė Alė.

Jos teigimu, gyventojams klausimų kelia ne tik naujųjų konteinerių vieta, bet ir tai, kad šalia yra požeminė slėptuvė, tačiau labiausiai jiems rūpi būsimi kvapai.

„Kyla retorinis klausimas - kodėl Klaipėdos savivaldybei visai nesvarbu mietelėnų kokybiškas gyvenimas? Argi nukirtus 3 beržus 40 metų senumo ir pastačius konteinerius, iš kurių sklis dvokas, bus pagerinta mūsų gyvenimo kokybė?

Belieka tik gailėtis tokių valdininkų, kuriems rūpi tik pinigai. Mes tikrai kovosime dėl konteinerių pastatymo prieš mūsų namų langus“, - sakė Alė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, jog nesutikimai dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo prie Šaulių g. 4 namo buvo gauti balandžio ir gegužės mėnesiais.

„Prašymuose išdėstyti argumentai buvo nagrinėjami darbo grupės posėdyje.

Darbo grupė įvertino tai, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelė prie Šaulių g. 4 suprojektuota atsižvelgiant į esamą situaciją, įvertinus esamas požemines komunikacijas, esamus želdinius, prieinamumą atliekų turėtojams bei privažiavimą šiukšliavežiams ir kitus privalomai vertinamus aspektus.

Kitų tinkamų vietų pusiau požeminių konteinerių aikštelei įrengti šioje teritorijoje nebuvo rasta“, - dėstė R. Jievaitienė.

Tad, atsižvelgdama į argumentus, darbo grupė priėmė sprendimą planuojamos aikštelės vietos nekeisti.

„Pagal pusiau požeminių konteinerių aikštelių statybos projektą, ši aikštelė nuo Šaulių g. 4 namo bus nutolusi 11,2 metro. Taip pat projekte numatyta, kad prieš vykdant konteinerių aikštelės statybos darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus“, - tikino R. Jievaitienė.

Pasak G. Neniškio, prieš atliekant procedūras dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelių, vyksta ir viešas svarstymas su visuomene, tačiau vis tiek pradėjus darbus atsiranda nepatenkintų gyventojų.

„Tam tikrose vietose, atlikus visas procedūras ir jau atvežus konteinerius, išbėga dalis nelaimingų ir nepatenkintų gyventojų, kurie sako: mes nenorim, nežinojom, niekas mūsų neinformavo.

Viešas svarstymas su visuomene tikrai yra reikalingas, padeda nustatyti vietas, kurios kelia gyventojų nepasitenkinimą“, - tikino G. Neniškis.

Planuojama, jog visos pusiau požeminių konteinerių aikštelės turėtų būti pabaigtos įrengti ateinančių metų pavasarį.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder