Slaugytojai vis dar gydytojų šešėlyje

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vis dar deramasi dėl naujos šakos kolektyvinės sutarties. 

Derybų metu aptariami darbo užmokesčio, krūvio, profesijos autoriteto klausimai; svarstoma, kaip į gydymo įstaigas pritraukti daugiau neseniai mokslus baigusių slaugytojų.

Atsidūrė antrame plane

Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos intensyviai derasi dėl naujos šakos kolektyvinės sutarties.

Pastaroji turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1-osios. Domėjomės, ko iš ministerijos tikisi slaugos specialistų atstovai, irgi sėdę prie derybų stalo.

„Kai kurie slaugytojus mato, kaip tarpinę stotelę patekti pas gydytojus. Gydytojas yra autoritetas, o slaugytojas – tiesiog asmuo, su kuriuo galima pabendrauti.

Prieš trisdešimt metų slaugytojos buvo gydytojų padėjėjos – jos visada maišydavosi antrame plane. Tačiau dabar studentai yra mokomi būti savarankiški komandos nariai, o ne tiesiog sėdėti gydytojo šešėlyje ir tvarkyti dokumentus.

Toks pokytis yra reikalingas, tad kuo daugiau šiuolaikiškų pažiūrų žmonių ateis į šią sritį, tuo jis bus greitesnis“, – teigė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

Anot jos, slaugos specialistus vienijanti organizacija jau ne vienerius metus esamą situaciją mini Sveikatos apsaugos ministerijai, vis tikėdamasi, kad pagaliau bus priimti ir griežčiau apibrėžti pakeitimai. „Regionuose situacija dar blogesnė.

Jaunimas išvyksta mokytis į didžiuosius miestus, kur dažniausiai ir pasilieka. Specialistų pritraukimas tikrai būtų reikalingas.

Į tai turėtų įsitraukti ir savivaldos, teikdamos skatinamuosius paketus ne tik slaugytojui, bet ir jo šeimos nariams. Girdėjome liūdnų atsiliepimų iš Utenos apskrities, panaši situacija ir Mažeikių bei Alytaus apskrityse.“

A.Volodkaitė gydymo įstaigas kvietė neišsižadėti profesinių sąjungų pagalbos – šios padeda priimant sudėtingus sprendimus: „Lėšos yra duodamos, bet jų paskirstymas stringa. Tuomet atsiranda nepasitenkinimai, darbuotojų supriešinimas.

Dabar finansavimą skiria ligonių kasos, o daug sprendimų tenka įstaigos administracijai ir vadovui. Vieni kalbasi su profesinių sąjungų atstovais, kiti, priešingai, stengiasi atsiriboti – informuoja, bet neleidžia dalyvauti priimant sprendimus.“

Atlieka ir valytojų funkcijas

SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėjos Dianos Smaliukaitės teigimu, slaugytojai ar jų padėjėjai dažnai yra verčiami dirbti pagalbinius darbus.

„Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai ieško 63 įvairių sričių slaugytojų. Lietuvoje turime septynias kolegijas ir tris universitetus, kurie rengia slaugytojus, tačiau viena pagrindinių problemų – ne tik darbo užmokestis, bet ir darbo kultūra, požiūris į slaugytojus, jų padėjėjus. 

Slaugytojų padėjėjai atlieka valytojų, kurjerių funkcijas – taip ne tik neefektyviai naudojami turimi žmogiškieji ištekliai, bet ir menkinama ši profesija“, – teigė ministerijos darbuotoja.

Tačiau situacija, anot jos, pamažu keičiasi – pritraukti jaunųjų slaugytojų imamasi pasitelkiant finansavimą.

„Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024-2029 metų planą ir numatė finansavimą iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos, kuris iki 2029 metų sudarys daugiau nei 30 mln. eurų, o tai yra unikali galimybė (niekad nebuvo skiriamas tokio dydžio finansavimas, apimantis įvairias priemones) prisitraukti specialistus. 

2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbtas dar vienas Projektų finansavimo sąlygų aprašas, kuriuo bus skiriamas dėmesys ilgalaikėms sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo, išlaikymo ir įgalinimo priemonėms, įvairiems modeliams sukurti“, – apie daromus žingsnius pasakojo D.Smaliukaitė.

Specialistus bando pritraukti įvairiais būdais

Kaip sakė LSSO Vilniaus skyriaus direktorė Žana Andrejeva, gydymo įstaigos įvairiais būdais stengiasi pritraukti jaunuosius slaugytojus. Dalis jų netgi siūlo apmokėti studijas.

„Kai kurios privačios įstaigos siūlo kompensuoti ir magistratūros studijas, jei studentas pasirinks dirbti pas juos. Savivalda irgi pradėjo bendradarbiauti su viešosiomis įstaigomis. 

Smagu, kad studentai gauna paramą iš privačių įstaigų, bet tada viešosioms kyla problemų. Ne visi pacientai gali kreiptis į privačias klinikas ir pasidaro gana didelė atskirtis. 

Viešoji įstaiga neturėtų dirbti tik su žmonėmis, turinčiais negalią arba didelius specialiuosius poreikius“, – aiškino Ž.Andrejeva.

Pasak jos, dalis jaunųjų slaugytojų iškart nori dirbti savarankiškai.

„Slaugos klinikos suteikia pirmą patirtį, kuri leidžia pastebėti, ar sugebi, iškart gali pritaikyti žinias. Ši veikla Lietuvoje yra tikrai geras dalykas ir atsiliepimai yra teigiami. 

Daug slaugytojų išeina dirbti auklėmis, nes medicininės žinios šiuo metu yra stipriai vertinamos.

Daug lengviau yra įsidarbinti bet kurioje užsienio įstaigoje. Kolegos, kurie dirba užsienyje, pasakoja, kad jei pamini medicinos žinias, visi iš karto ima prašyti pagalbos“, – teigė ji.

Komentaras

SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus:

- Slaugytojai, kurie papildomai yra baigę Specializacijos programą ar išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programą, dirbdami atitinkamose pareigose gali atlikti daugiau funkcijų nei bendrosios praktikos slaugytojas. 

Kai kurių asmens sveikatos priežiūros paslaugų aprašuose kaip kokybinis kriterijus yra nustatyti specialistų darbo krūviai, tačiau daugeliu atvejų gydymo įstaigos vadovui yra palikta galimybė savarankiškai priimti sprendimus dėl kokybiško, efektyvaus darbo organizavimo užtikrinant tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.