Stiprios moterys ir vienatvė: būti geležine ledi ar tiesiog būti?

Daugelis stiprių moterų susiduria su vienatvės jausmu. Kolegos darbe mato ją kaip lyderę, bet ne visada ją supranta. Asmeniniame gyvenime partneriai tikisi, kad ji viską temps pati buityje, o draugai dažniau ateina pas ją prašyti pagalbos, nei patys ją pasiūlyti.

Ir tada ateina vienatvė.

Kodėl stiprios moterys jaučiasi vienišos?

Mažai kas gali joms prilygti. Kai moteris visus uždavinius atlieka greičiau, geriau ir efektyviau, jai sunku rasti lygiavertį pašnekovą. Ji nėra įpratusi skųstis ir retai dalijasi savo problemomis. Tai sukuria iliuziją, kad ji viską kontroliuoja.

Gelbėtojos vaidmuo. Stiprios moterys dažnai atlieka kitus palaikančio žmogaus vaidmenį. Jos padeda kolegoms susidoroti su darbais, draugams – išgyventi skyrybas, partneriams – spręsti jų problemas. Bet kai pagalba reikalinga pačiai moteriai, ji susiduria su tuštuma: „Aš įpratusi būti ta, kuri duoda, o ne ta, kuri prašo.“

Socialiniai stereotipai. Stiprios moters įvaizdis neleidžia rodyti silpnumo. Pripažinti, kad jautiesi vieniša, reiškia pripažinti, kad esi pažeidžiama. O pažeidžiamumas gąsdina: „Ką žmonės apie mane pagalvos?“

Emocinis barjeras. Tokios moterys dažnai aplink save pasistato nematomą sieną. Ne todėl, kad nori izoliuotis, o todėl, kad bijo: jei kas nors pamatys jų silpnumą, tuo būtinai pasinaudos.

Vienišumas stiprios moters gyvenime pasireiškia visose jos gyvenimo srityse:

Darbe: kolegos ją laiko sprendimų priėmimo mašina, bet retai susimąsto apie jos emocinę būseną. Atrodo, kad ji niekada nepavargsta ir visada žino, ką daryti.

Santykiuose: partneris gali jaustis atsidūręs „antrame plane“, nes mato, kad jai nieko nereikia. Tuo pačiu metu pati moteris jaučia, kad niekas jos nepalaiko.

Draugystėje: draugai gali matyti ją kaip „patikimą patį“, į kurį galima atsiremti, bet pamiršta, kad kartais jai pačiai reikia tokio draugo.

Ir visa tai lydi jausmai, kurie sustiprina vienatvę:

Pyktis aplinkiniams. „Kodėl niekas nepastebi, kad man sunku?“ Šis jausmas dažnai lydi stiprias moteris, kai jos supranta, kad yra vertinamos kaip išteklius, o ne kaip žmogus.

Gėda dėl savo emocijų. Stipriai moteriai prisipažinti, kad ji yra vieniša, reiškia prisipažinti, kad ji „nesusidorojo“. Tai prieštarauja jos įvaizdžiui.

Bejėgiškumas. Kai net artimi žmonės nesupranta, kas vyksta jos viduje, atsiranda beviltiškumo jausmas.

Nerimas. Mintis „O jei taip bus visada?“ verčia stiprias moteris dar labiau užsisklęsti savyje.

Kaip išeiti iš šios būsenos? Viskas paprasta ir tuo pačiu sudėtinga

Nebijokite pažeidžiamumo. Pasakyti „Man reikia pagalbos“ nereiškia prarasti autoritetą. Tai reiškia būti sąžiningai su savimi ir artimaisiais.

Išmokite prašyti pagalbos. Taip, tai sudėtinga. Bet net „geležinei“ moteriai kartais prireikia pertraukos. Pradėkite nuo mažų dalykų: paprašykite draugo ar kolegos padėti jums atlikti kokią nors užduotį.

Apsupkite save tais, kurie priima jus tokią, kokia esate. Tikri santykiai – ne apie tai, kiek kartų jūs padėjote kitiems. Tai – apie abipusiškumą. Jei jūsų draugai ar partneris yra pasirengę jus palaikyti, suteikite jiems tokią galimybę.

Jei nesusidorosite su vienatvės jausmu, jis taps toksiškas. Galite pradėti atstumti žmones, užsisklęsti savyje, o kartais – jausti, kad nesate pakankamai gera, kad jus suprastų.

Vienatvė – ne nuosprendis. Tai – signalas. Signalas, kad atėjo laikas prisiminti save, tikrąją save (žinau, kad tai sunku), nustoti apsimetinėti, kad esate visagalė, ir leisti sau būti tiesiog žmogumi.

Stipriai moteriai svarbu prisiminti: jūs neprivalote viena susidoroti su šio pasaulio iššūkiais. Kartais stiprybė – tai ne judėti į priekį, nepaisant nuovargio, o sustoti, prisipažinti savo pažeidžiamumą ir leisti aplinkiniams būti greta.

Jūsų stiprybė niekur nuo to nedings. Priešingai, ji taps tik dar gilesnė ir išmintingesnė.

.