Svarsto, kad 260 eurų pensijos galėtų gauti ir visai nedirbę: stažas neatspindi žmogaus nuopelnų visuomenei

Tai būtų ir žingsnis arčiau vadinamosios nacionalinės pensijos. Tiesa, „Žinių radijuje“ ekspertai įvardijo, kad pensijos didėtų ir tiems, kurie sumokėjo daugiausiai įmokų „Sodrai“.

Įžvelgia nelygybę

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar Seimo narys Linas Kukuraitis sakė, jog pagal naujus siūlymus pensijos daugiausiai kiltų turintiems mažą stažą, dirbusiems nuo 15 iki 30 metų.

Jo teigimu, šiems žmonėms pensijos paaugtų nuo 75 iki 130 proc. per trejus metus.

Taip pat didėtų ir didžiausios, 600–700 eurų, pensijos. Žmonėms jos per trejus metus padidėtų 28 proc.

O gaunantiems minimalias pajamas, bet turintiems ilgus, 34–42 metų, darbo stažus, pensijos paaugtų tik 23 proc.

„Mano galva, čia yra nelygybė, nes tie, kurie mažai dirbo, sulauks padidėjimo, bet tie, kurie ir taip turi dideles pensijas, sulauks didesnio padidėjimo.

Pavyzdžiui, uždirbdavusių minimalų mėnesinį atlyginimą ir turinčių 42 metų stažą žmonių pensija pakiltų nuo 343 iki 423 eurų. Tai yra 80 eurų – 23 proc.

O tų, kurie uždirbdavo atlyginimą lygų trims vidutiniams darbo užmokesčiams, o tokių nedaug, pensija paaugtų nuo 785 iki 1004 eurų, tai jiems pakiltų pensija 219 eurų.

Tad ir yra blogiausia, kad procentiškai didesnės pensijos auga greičiau, jų pensija augs beveik 28 proc. Tai nelygybė“, – kalbėjo L.Kukuraitis.

15 metų dirbęs žmogus moka mokesčius taip pat, kaip ir 30 metų darbo stažą sukaupęs asmuo. Tačiau trumpesnį laiką dirbęs asmuo gaus vos 12 proc. mažesnę pensiją. Anot L.Kukuraičio, tai nėra teisinga, kai pastarasis mokėjo dvigubai daugiau įmokų. „Turime ieškoti būdų, kaip šią neteisybę spręsti“, – sakė Seimo narys.

Pensija susideda iš dviejų dalių: bazinės ir individualios. L.Kukuraičio nuomone, individualioji dalis yra per maža ir ją reikėtų didinti, kitu atveju, turėsime tai, kad tiek 15, tiek 30 metų dirbę asmenys gaus panašias pensijas.

Siūlo bazinę pensijos dalį visiems mokėti vienodą

Dėl pensijos bazinės dalies, gaunamos iš valstybės biudžeto, diskusijų taip pat kyla. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino, ji visiems turėtų būti vienoda, nes dabar pensijų sistema apskritai yra labai suvelta.

„Bazinė dalį iš valstybės biudžeto galėtų visi gauti vienodą, o visa kita turi būti gaunama tiek, kiek įdedama į sistemą. Manau, kad toks modelis būtų pats teisingiausias“, – sakė jis.

Vilniaus universtiteo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tokiam pasiūlymui pritarė: „Nedrąsu eiti nacionalinės pensijos link – mokėti vienodą bendrąją dalį iš valstybės biudžeto visiems, kurie yra sulaukę senatvės.

Dabar už ribos lieka tie, kurie yra nuo vaikystės neįgalūs, nedirbo ar negalėjo dirbti, jie sulaukę senatvės gauna šalpos pensiją, kuri yra dar skurdesnė. Todėl reikėtų eiti nacionalinės pensijos link greičiau.

Net ankstesnė ir dabartinė Vyriausybė pripažįsta minimalų vartojimo poreikių dydį – 260 eurų vienam žmogui. Tai bazinės pajamos, kurių žmogui reikia patenkinti poreikius kiekvieną dieną.“

Pasak jo, net ir tas asmuo, kuris per gyvenimą nebūtų visai dirbęs, irgi turėtų gauti 260 eurų.

„Bet ir dabar visiems tiek mokame, tik per įvairiausias sistemas. Mokame šalpos pensiją, kompensacijas už būsto šildymą, remiame žmones maisto paketais. Vis tiek visko suteikiame, nes kitaip žmogus neišgyventų. Mes iš humanistinių paskatų suvokiame, kad negalime palikti žmogaus be gydymo, maisto, higienos priemonių. O ta bazinė pensija ir atlieka šią funkciją.“

Dirbęs ilgiau yra labiau nusipelnęs – klaidingas mąstymas?

Anot R.Lazutkos, Lietuvoje stažo taikymas bendrajai pensijos daliai taip pat nėra teisingas.

„Manome, kad stažas atspindi žmogaus nuopelnus visuomenei ar pensijų sistemai, nes žmogus ilgai dirbo, o dirbdamas mokėjo įmokas „Sodrai“. Manome, kad tas, kuris dirbo ilgiau, daugiau nusipelnė ir turėtų gauti daugiau, bet anaiptol taip nėra.

Žmogus galėjo dirbti 15 metų už vidutinę algą, o kitas – 30 metų už minimalią algą. Kadangi tarp minimalios ir vidutinės algos yra maždaug 30 proc. skirtumas, tai išeina taip, kad dirbęs 15 metų nusipelnė tiek pat, kiek dirbęs 30 metų.

Bet dabar dirbęs 30 metų gauna 200 eurų bendrąją pensijos dalį, o tas, kuris dirbo už dvigubai didesnę algą, gauna 100 eurų“, – paskaičiavo profesorius.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo atlyginimo ir išdirbtų metų skaičiaus, tačiau, anot R.Lazutkos, ji pernelyg maža ir ją reikia didinti.

„Vadovėliuose nurodomi du pensijų tikslai – išvengti skurdo senatvėje ir išlaikyti gyvenimo lygį. Šiam solidarumui pasiekti yra du instrumentai.

Pirmas, pensijos bendroji dalis turėtų būtų visiems vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek žmonės dirbo ir uždirbo, kad žmogus neskurstų.

Arba antrasis instrumentas – pensija turi būti diferencijuota, priklausoma nuo to, kiek žmogus uždirbo. Jo uždarbis lėmė jo gyvenimo lygį darbingu laikotarpiu, o sulaukus pensijos tas gyvenimo lygis neturėtų labai smarkiai kristi, netgi tų, kurie uždirbo labai daug“, – dvi priemones įvardijo R.Lazutka, pabrėždamas, kad reikėtų pasirinkti vieną iš jų.

Visgi profesorius pripažino, kad visiško teisingumo pasiekti niekada nepavyks, nes yra ir ilgai dirbusių asmenų, bet turėjusių žemas pareigas, kurios buvo mažai apmokamos. Yra ir tokių, kurie dirbo ilgai, bet nebuvo įtraukti į sistemą, todėl stažo ir nesukaupė.

„Dabar labai smulkūs ūkininkai taip dirba, jie aria žemę, išlaiko gyvulius, bet nėra įtraukti į sistemą, jiems stažas nesikaupia.

Yra žmonių, dirbusių kūrybinį darbą, tarp jų ir žurnalistai, kurie gaudavo honorarus ir stažas jiems nesikaupė, nes įstatymai nereikalavo, kad jie mokėtų įmokas, tad dabar jie stažo turi mažai, bet juk dirbo tiek pat“, – kelis atvejus išvardijo jis.

Šiuo metu bazinė pensijos dalis siekia 198 eurus.

„Tikslas yra didinti mažiausias pensijas ir reikia didinti pensijas tiems, kurie mokėjo daugiau įmokų. Tie tikslai pasiekiami, o visa kita tik detalės“, – patikino A.Bitinas.