Europos judumo dienos: geriausias Klaipėdos kineziterapeutas – „neužtenka eiti, reikia mokėti taisyklingai vaikščioti“

Patarimai ir dažniausios klaidos judant

„Kiekvienas kineziterapeutas pasakytų, kad savaitę judėti neužtenka, bet gerai, kad yra tokia akcija, kuri bent primena žmonėms apie tai, kad reikia judėti“, – teigia J. Krutko.

Tačiau kineziterapeutas pabrėžia, jog būtina žinoti, kaip vaikščioti taisyklingai. 

Jei pas žmogų, pavyzdžiui, išsibalansavęs raumenynas, tai paprastas pasivaikščiojimas, bėgimas ar savarankiškai pasirinkti pratimai iš interneto nepadės.

„Pavyzdžiui, jaunimas, kuris eina į sporto sales – jie galvoja, kad gali iškelti labai daug svorio, o po to atsiranda stuburo išvaržos. 

Vadinasi, jie dirba neoptimaliai, jiems trūksta tos informacijos, todėl jaunimui ši akcija ir tema yra labai aktuali“, – tikina kineziterapeutas.

J. Krutko siūlo išmokti specialių mankštų ir taisyklingų pratimų bei įsivertinti raumenyną, kadangi žmonėms gali tik atrodyti, kad jie yra be galo stiprūs. 

Jis išskiria tai, kad būtina edukuoti jaunus žmones, kadangi būtent jie šiais laikais turi daugiausiai problemų su laikysena ir stuburu, taip pat su kojomis, pėdomis bei sprandu. O senjorai kaip tik puikiai žino, kad judėti reikia, ką ir daro.

Kaip taisyklingai vaikščioti?

Vis dėlto taisyklingam judesiui reikėtų bent dviejų pagrindinių dalykų – geros avalynės ir stipraus pilvo preso. 

Tačiau avalynę turi parinkti ortopedai, kadangi kiekvieno žmogaus pėdos yra skirtingos. Kartais reikalingi net įdėklai į batus, kurie lygina kojų ilgį ar iškelia plokščių pėdų skliautus. 

O jeigu pilvo preso raumenys yra silpni, judesys iš karto tampa netaisyklingas ir kenkia stuburui, spausdamas jame esančius diskus.

„Taisyklingas ėjimas yra būtent sinchroniškas, kai dirba visos, o ne atskiros kūno dalys. <...> 

Krūtinės ląsta ištiesta, pilvo presas įtemptas, žingsnis nuo kulno ir žingsnių ilgis irgi turi būti vienodi“, – kalba buvęs profesionalus sportininkas.

Kiek reikėtų praeiti žingsnių kiekvienam?

„Nors sakoma, kad reikia per dieną praeiti 10 tūkstančių žingsnių, tačiau jeigu tu turi disbalansą kūne, gali būti taip, kad 7 tūkst. žingsnių eisi dešiniąja koja, o 3 tūkst. – kairiąja. 

Dėl disbalanso tu apkrausi tam tikrą struktūrą ir atsiras lėtiniai uždegimo procesai. Visumoje, bent jau 6 tūkst. žingsnių ne tik atramos aparato, bet ir širdies, kraujagyslių sistemos, žmogui yra būtina praeiti“, – tvirtina specialistas.

Tie, kas turi problemų su kojomis ar nugara, J. Krutko rekomenduoja vaikščioti baseine, „kai tu įlipi į baseiną, žingsniai tampa taisyklingesni, kadangi kūnas yra pasiskirstęs tinkamai.“

Kineziterapeutas tikina propaguojantis judesį ir palaikantis „Europos judumo savaitės“ iniciatyvą, kad žmonės kuo mažiau naudotųsi automobiliais, ypač tokiame mieste, kaip Klaipėda, „tai yra įmanoma, kadangi tai yra ne Vilnius ir Kaunas. 

Ten akcentas yra nuvažiuoti iš taško A į tašką B, o Klaipėdoje tokios bėdos nėra, čia viskas labai arti.“

Kokia transporto priemone keliauti geriausia?

Kalbant apie alternatyvas, kuom keisti automobilius, J. Krutko siūlo dviračius bei riedučius. Jis sako, kad elektriniai paspirtukai yra pavojingi ir sulaukia nemažai pacientų su traumomis.

„Važiuodami dviračiais puikiai judame, tai yra simetrinis sportas, o aš labai akcentuoju simetriją, nes dirba ir kojos, ir blauzdos, ir keliai. <...> Riedučiai yra irgi nebloga alternatyva. 

Pavyzdžiui, Melnragėje, ko seniau nebuvo, dabar yra specialios trasos dviračiams arba riedučiams, labai sveika“, – rekomenduoja specialistas.

Be to, kineziterapeutas išskiria vaikščiojimą šiaurietiškomis lazdomis.

„Klaipėda yra senjorų miestas ir čia daugelis jų vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, aš labai palaikau tai, kadangi toks judėjimo tipas yra puikus ir laikysenai, ir rankoms, ir kūnui, ir kvėpavimo sistemai“, – priduria gydytojas.

J. Krutko yra ne tik kineziterapeutas, bet ir buvęs profesionalus sportininkas, lankęs graikų-romėnų imtynes dešimt metų, tačiau palikęs šį sportą dėl stuburo traumos. 

Jo tėtis visą gyvenimą užsiiminėjo imtynėmis ir dabar yra jų treneris, o Mantas Knystautas, 2024 metų olimpietis, yra kineziterapeuto tėčio auklėtinis. 

Todėl J. Krutko dažnai dirba net su žinomiausiais sportininkais, futbolininkais, krepšininkais ar imtynininkais.

Rugsėjo 21 dieną Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siūlo dviračių žygį į Šventąją. Taip pat kasdienines aktyvias pertraukas, rytines mankštas ir šiaurietišką ėjimą.