Kardiologas atskleidė sveikos širdies receptą: kartais veikia stipriau nei daugelis vaistų (1)

Vilnietis kardiologas A.Berūkštis yra arterinės hipertenzijos – ligos, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis, gydymo specialistas, besigilinantis į šios ligos gydymo būdus – tiek nemedikamentinius, tarp kurių yra ir sportas, tiek chirurginius.

Dar vienas A.Berūkščio domėjimosi objektas – sportininko širdis. Tad kas geriau galėtų paaiškinti, kas yra kardiotreniruotės ir kokį krūvį gali atlaikyti žmogaus širdis?

A.Berūkštis patikslino, kad kardiotreniruotėmis galime vadinti visą fizinę veiklą, kuria užsiimame, nes ji daro įtaką širdžiai.

Pasakius paprasčiau, širdį mes treniruojame tiek atlikdami jėgos pratimus, tiek bėgiodami ar kitaip judėdami. Tik būna skirtingas poveikis ir nevienodai greitai pasiekiame norimą rezultatą.

– Ką patariate pacientams, kurie sako negalintys sportuoti dėl per aukšto kraujospūdžio?

– Tai vienas populiariausių pasiteisinimų žmogui neužsiimti fizine veikla. Aukštą kraujospūdį turi labai daug žmonių. Šios ligos gydymas turėtų prasidėti gyvenimo būdo keitimu, kurio viena sudėtinių dalių turėtų būti reguliari fizinė veikla.

Neleidžiame sportuoti tik išskirtiniais atvejais, jei paciento kraujospūdis labai didelis ir jo negalime sureguliuoti vaistais. Beveik absoliučiai daugumai reguliarus sportas netgi sumažina kraujospūdį. Tai veikia stipriau negu daugelis vaistų!

Dažnai kreipiasi žmonės, kurie yra sirgę miokardo infarktu arba turi diabetą. Jie nesportuoja, nes bijo, kad tai dar pablogins jų sveikatą. Bet yra priešingai. Jiems būtina sportuoti.

Aišku, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis žmones turime ištirti ir rekomenduoti krūvį. Bet dažniausiai beveik visiems tam tikra fizinė veikla yra reikalinga.

– Tai kokį krūvį rekomenduojate?

– Geriausiai širdį veikia dinaminiai pratimai, tarp kurių yra bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas.

Per savaitę rekomenduojama 2 valandų ir 30 minučių vidutinio intensyvumo arba 1 valandos ir 15 minučių didesnio intensyvumo fizinė veikla.

Vėliau esant galimybei patartina krūvį didinti dvigubai.

Taip pat rekomenduojama esant galimybei kelis kartus per savaitę daryti jėgos pratimus. Tokios yra bendros 2020 metais išleistos Europos kardiologų draugijos rekomendacijos. Jose suskirstytas krūvio pasirinkimas pagal amžiaus grupes.

Taip pat išskirta, kada žmogus prieš pradėdamas sportuoti turėtų pasitikrinti pas gydytojus, o kada ne. Tai priklauso nuo rizikos jam sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis. Mes turime aiškų planą, kaip žmogus turėtų pradėti sportuoti.

Jeigu žmogui daugiau nei 35-eri, rizika jam susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra nedidelė arba vidutinė, papildomo ištyrimo nereikia.

Žinoma, jei kalbama ne apie profesionalų sportą. Tokiu atveju rekomenduojame atlikti apžvalginius tyrimus.

Jei žmogui daugiau nei 35 metai, jis turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojame nuodugniai išsitirti pas kardiologą atliekant krūvio ir kitus tyrimus.

Archyvų nuotr.

Judėjimą kaip gydymo priemonę rekomenduojantis A.Berūkštis pats gyvena aktyvai: šiltuoju metų laiku iki pat žiemos jis važinėja dviračiu, o kai pasidaro per šalta, bėgioja, taip pat užsiima snieglenčių sportu.
Asmeninio albumo nuotr.

– Kokią fizinę veiklą rekomenduojate vyresniems žmonėms?

– Dar viena grupė yra žmonės, kuriems daugiau nei 65-eri. Jiems prieš pradedant sportuoti dažniausiai rekomenduojame išsitirti. Šiai grupei būdingos dar ir judamojo aparato bėdos, tad atsiranda griuvimo pavojus.

Šios grupės žmonės per savaitę 150 minučių turėtų skirti dinaminiams pratimams – greitam ėjimui, bėgimui ar plaukimui ir kartu daryti judamąjį aparatą stiprinančius pratimus – jėgos ar balansavimo.

Noriu pabrėžti – tai, kad jie turi riziką griūti, nereiškia, jog nereikia sportuoti.

Priešingai! Jie turi sportuoti pagal tokią programą, kad bet kokia rizika mažėtų ir žmonės stiprėtų. Rizikos grupei priklausančius žmones, užuot palikus nuošalyje, reikia įtraukti į fizinę veiklą.

– Koks turėtų būti žmogaus pulsas vidutinio intensyvumo pratimų metu?

– Paprastai tinkamą sportui pulsą apskaičiuojame iš 220 atimdami žmogaus amžių, taip gaudami maksimalų pulsą ir vėliau atimdami procentus.

Šis skaičiavimas primityvus ir nėra pats geriausias. Tiksliausiai jį parodytų „VO2 max“ tyrimas, kuriuo nustatomas žmogaus aerobinio pajėgumo rodiklis.

Tačiau į šį tyrimą įeina nemažai sudedamųjų dalių, daugumai sudėtinga jį atlikti. Tad dažniausiai remiamės anksčiau minėtu apytiksliu skaičiavimu.

Vidutinio intensyvumo pratimai turėtų būti atliekami ties 50–75 proc. maksimalaus pulso riba.

Kitas variantas – remtis kvėpavimo ir kalbėjimo galimybės principu. Mažo intensyvumo treniruotės metu turėtume galėti neužsikirsdami lengvai kalbėti.

Vidutinio intensyvumo krūvio metu mums šiek tiek sunkiau kalbėti, bet vis dar galime. Jei kalbėti jau sunkiai pavyksta, vadinasi, treniruotė intensyvi.

Archyvų nuotr.

„Sportas veikia stipriau nei daugelis vaistų“, – įsitikinęs medikas.
„123rf.com“ nuotr.

– Kas ir kaip keičiasi širdyje bei kraujagyslėse, kai žmogus ima sportuoti tinkamu širdies susitraukimo dažniu?

– Pirmiausia fizinis aktyvumas lėtina aterosklerozės progresavimą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tęsiant treniruotes didėja vieno širdies susitraukimo metu išstumiamas kraujo kiekis, dėl to retėja pulsas. Širdis rečiau susitraukinėdama geba aprūpinti organus krauju.

Profesionaliai besitreniruojančių sportininkų pulsas būna itin retas.

Daugiau sportuojant vystosi smulkių kraujagyslių tinklas. Be to, gerėja glikemijos kontrolė. Tai reiškia, kad sportavimas daro įtaką ne tik širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir kitiems organams.

– Ar galima pertreniruoti širdį?

– Čia gal reikėtų kalbėti nebent apie profesionalius sportininkus, kurie turi daugiau krūvio nei mes, kardiologai, rekomenduojame.

Dažniausiai atletai jau turi tam tikrų širdies pakitimų, jų širdį vadiname „sportininko širdimi“.

Sustorėjusi būna kairiojo skilvelio sienelė, kartais pastebime labiau išsiplėtusį, nei leidžia normos, kairįjį skilvelį.

Tie pakitimai nustojus sportuoti dažniausiai sumažėja. Vis dėlto sportininkams išlieka didesnė rizika vėliau turėti širdies ritmo sutrikimų.

Kad ir kaip būtų, sporto nauda dažniausiai kur kas didesnė nei rizika.

Tačiau jei nesate profesionalus sportininkas ir norite itin intensyviai treniruotis, jums reikėtų vadovautis trenerio ar sporto mediko pritaikytomis rekomendacijomis.

Nera problema kaip intensyviai sportuoti sveikam. Jūs verčiau aiskinkit kai sportuoti esant aritmija, mušant ekstrasistolem, sergant artroze, sąnarių reumatu, esant kitoms sveikatos problemoms. Aiškinti, kas aišku lengviausia.
Laima, 2021-09-29 12:51
Sidebar placeholder