Naujas Suomijos Jyväskylä universiteto mokslininkų tyrimas, kuris šiuo metu yra recenzuojamas, parodė, kad nors mankšta yra svarbi norint gyventi ilgą gyvenimą, kitų sveikos gyvensenos įpročių laikymasis gali turėti dar didesnį poveikį.
Ilgaamžiškumas. Sportas gali būti ne pats svarbiausias veiksnys
Anna Kankaanpää, Suomijos Jyväskylä universiteto Sporto ir sveikatos mokslų fakulteto Gerontologijos tyrimų centro projekto tyrėja ir pagrindinė šio tyrimo autorė, „Medical News Today“ sakė nusprendusi ištirti ryšį tarp laisvalaikio fizinio aktyvumo ir mirtingumo rizikos, nes ankstesnis tyrimas, atliktas Jyväskylä universitete, parodė, kad asociacija gali būti dėl genetinės įtakos.
Ši išvada prieštarauja tyrimo, kuriame dalyvavo Švedijos dvyniai, rezultatams, kurie nustatė nuo genetinių veiksnių nepriklausomą asociaciją, tęsė Kankaanpää.
Be to, tyrime mokslininkai aptaria, kad nors ankstesni tyrimai rodo ryšį tarp sporto ir mažesnės mirties nuo visų priežasčių bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, kai kurie ankstesni tyrimai, pavyzdžiui, šis tyrimas, paskelbtas 2021 m. gruodžio mėn., parodė, kad mankšta nesumažina vyresnio amžiaus žmonių ar lėtinėmis ligomis sergančių žmonių mirtingumo rizikos dėl visų priežasčių ir atsitiktinės širdies ir kraujagyslių ligos.
Tai, pasak mokslininkų, gali parodyti, kad yra ir kitų pagrindinių veiksnių, o ne vien sportas, turintis įtakos žmogaus gyvenimo trukmei.
Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, susijęs su mažesne mirtingumo rizika
Šiam tyrimui tyrimo grupė naudojo daugiau nei 11 000 suaugusių dvynių rinkinių iš Suomijos dvynių kohortos duomenis.
Fizinio aktyvumo tyrimo dalyvių skaičius buvo vertinamas 1975, 1981 ir 1990 metais pateiktomis anketomis. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: sėdintys, vidutiniškai aktyvūs, aktyvūs ir labai aktyvūs. O dalyvių mirtingumas buvo stebimas iki 2020 m., t.y. 45 metų laikotarpio.
Tyrimo pabaigoje Kankaanpää ir jos komanda išsiaiškino, kad daugiau nei trečdalis – beveik 40 % sėslaus gyvenimo grupės dalyvių mirė, o tai buvo didžiausias procentas iš keturių grupių.
Aktyvių grupių dalyviai turėjo nuo 15% iki 23% mažesnę mirtingumo dėl bet kokios priežasties riziką, palyginti su sėsliąja grupe.
Kaip kiti gyvenimo būdo veiksniai veikia mirtingumo riziką?
Tada mokslininkai atsižvelgė į kitus gyvenimo būdo veiksnius, įskaitant kūno masės indeksą (KMI), sveikatos būklę, alkoholio vartojimą ir rūkymą.
Pritaikius šiuos veiksnius, sėslių asmenų grupės dalyvių mirtingumas sumažėjo iki daugiausiai 7%.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad sėslių ir labai aktyvių grupių dalyviai patyrė pagreitintą biologinį senėjimą, palyginti su vidutiniškai aktyviomis ir aktyviomis grupėmis.
Remiantis tyrimu, mokslininkai mano, kad naudingą ilgalaikio aktyvumo su sumažėjusia mirties rizika daugiausia lėmė ne tik sportas, bet ir kiti su sveikata susiję veiksniai.
Vietoj to, kad reguliarus fizinis aktyvumas būtų mažesnės mirtingumo rizikos priežastis, tai gali būti bendro sveiko gyvenimo būdo rodiklis, padedantis pailginti žmogaus gyvenimą.
Būtų įdomu ištirti, ar tas pats pasakytina ir apie mirtingumą nuo konkrečios priežasties, pvz., mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Vienas sveikas įprotis neatsveria nesveiko gyvenimo būdo
Nors daugelis žmonių mankštinasi siekdami naudos sveikatai, jie dažnai tikisi, kad tai atsvers nesveiką elgesį, o tai to nedaro, paaiškino dr. Katleris. Šią „kompensuojamojo tikėjimo“ sąvoką patvirtino tyrimo išvados.
Kompensacinis įsitikinimas yra paplitusi nuomonė, kad jei darai ką nors sveiko, tai gali atremti kažką nesveiko, tęsė jis. Pavyzdžiui, jei mankštinsitės, tai pašalins neigiamą rūkymo poveikį. Tiesą sakant, tyrime nustatyta, kad mirtingumas sėslų žmonių grupėje pagerėjo, jei pašalinsite tokius veiksnius kaip nutukimas ir rūkymas.
Daktaras Katleris taip pat sakė, kad svarbu atminti, kad sveika fizinė veikla neatsveria nesveikos mitybos, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo ar kitos žalingos veiklos, pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio ar diabeto ignoravimo.
Visame pasaulyje pastebimas reikšmingas sveikatos pagerėjimas, taikant penkias paprastas priemones- vengiant nutukimo, palaikant normalų kraujospūdį, nerūkant, kontroliuojant diabetą ir gydant aukštą cholesterolio kiekį. Reguliarus sportas gali papildyti šią naudą, tačiau tai neatsvers žalingo poveikio, kurį sukelia šių įrodytų naudingų užsiėmimų ignoravimas.
Apie šį tyrimą MNT taip pat kalbėjosi su Dr. Cheng-Han Chen, valdybos sertifikuotu intervenciniu kardiologu ir Struktūrinės širdies programos medicinos direktoriumi MemorialCare Heart & Vascular Institute, Saddleback medicinos centre Laguna Hills, Kalifornijoje.
Dr. Chen sakė, kad šis tyrimas aiškiai parodo, kad galimybė atlikti tam tikrus pratimus yra susijusi su sumažėjusiu mirtingumu, palyginti su tiesiog sėdėjimu, ir kad kai kurie pratimai yra geriau nei jokie.
Per pastaruosius kelerius metus buvo atlikti kiti tyrimai, kurie parodė, kad sporto nauda tam tikra prasme išsilygino, paaiškino jis. Tyrimai parodė, kad po tam tikro vaikščiojimo – maždaug 7000 ar 8000 žingsnių per dieną – nauda išlygėja. Taigi nėra taip, kad jei per dieną nueini 20 000 žingsnių, tau geriau, jei nueini 7 000 žingsnių per dieną.
Šis tyrimas atitinka kitus tyrimus, kurie parodė, kad bent vidutinis aktyvumas yra naudingas, pridūrė dr. Chen. Tai turėtų būti žinia, kad norint gauti naudos sveikatai, nebūtina labai daug mankštintis.
Dr. Chen taip pat pakomentavo, kad vienas iš apribojimų yra tas, kad šis tyrimas buvo atliktas su labai specifine Suomijos populiacija, kuri nebūtinai yra tokia pati kaip žmonės kitose šalyse.
Šaltinis: www.medicalnewstoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą