Klausimų dėl sveikatos reformos vis dar išlieka gana daug

Trečiadienį Klaipėdos regiono savivaldybių merai ir ligoninių vadovai susitiko aptarti planuojamos sveikatos priežiūros reformos klausimų. Pasak uostamiesčio mero, neatsakytų klausimų dėl planuojamos reformos išlieka gana daug.

Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, sveikatos priežiūros reformos kontekste Klaipėda figūruos kaip regiono centras, koordinuosiantis visą situaciją regione.

„Pagrindinė kalba buvo apie chirurgijos paslaugų teikimo atsisakymą, pediatrijos skyrių uždarymą, kiekviena savivaldybė vertino tai, kaip jai atrodo. Natūralu, kad visi merai turėjo gana rimtų ir tai pagrindžiančių argumentų. Visi besąlygiškai patvirtinome, kad visas regionas, kiekviena regiono savivaldybė yra nusiteikusi ir pasiruošusi dalyvauti sveikatos sistemos reformoje“, - sakė V. Grubliauskas.

Meras tikino, kad politikams ant stalo turėtų gulti jau specialistų išdiskutuoti siūlymai ir alternatyvos, dėl kurių politikai turėtų apsispręsti, o visus sprendimus turės priimti savivaldybių tarybos.

„Visi sprendimai, sietini su reformos pokyčiais, bus priiminėjami ne mero kabinete ar administracijos direktoriaus, o miesto tarybose. Klaipėda bus vienas iš didžiųjų diskusijos laukų, nes panašu, kad Klaipėdą tai gali paliesti labiausiai. Tikimės, kad politikai įsijungs į diskusiją, kai sprendimai jau bus vienaip ar kitaip identifikuojami“, - dėstė V. Grubliauskas.

Klaipėdoje steigs universiteto ligoninę?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas inicijavo ir Seime užregistravo įstatymo projektą, kurį pasirašė 17 Seimo narių. Projektu įtvirtinama nuostata, kad Lietuvoje būtų nustatoma trijų universiteto ligoninių sistema, viena jų numatoma ir Klaipėdoje.

„Užregistruota keliolikos Seimo narių iniciatyva dėl galimybės Klaipėdos universitetui dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų valdyme - sveikintina iniciatyva ir aš ją palaikau. Tačiau šiek tiek abejonių kelia tai, kad toks svarbus projektas, kuris palies ne tik miesto, bet ir regiono sistemą, gydymo įstaigas, galėjo bent minimaliai būti pristatytas ar galėjo būti supažindinti tie, kuriems reforma aktuali. Bet kuriuo atveju dar ankstoka apie tai kalbėti“, - tikino uostamiesčio meras.

Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos miestuose, kuriuose veikia medicinos ir slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema: viena universiteto ligoninė Vilniuje, viena universiteto ligoninė Kaune ir viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 metų kovo 1 dieną.

Apie konkrečius planus, susijusius su Klaipėdos universitetinės ligoninės ateitimi ir universiteto ligoninės steigimu Klaipėdoje, bus kalbama penktadienį vyksiančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje.

Privačios įstaigos - už borto

Pasak uostamiesčio mero, sveikatos priežiūros įstaigų reformos kontekste yra pamirštami privatūs pirminės sveikatos priežiūros centrai.

"Privačios pirminės sveikatos priežiūros grandys tarsi paliktos už borto, jų kaip ir nėra. Nors šiaip privačios klinikos yra lygiavertės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos, kaip ir tos, kurių steigėjas yra savivalda.

Kalbame apie sisteminę reformą, tačiau tam tikras sistemos dalyvis lieka už borto arba jam paliekamas nelabai aiškus vaidmuo.

Kyla klausimas, ar kažkas tai pražiopsojo, ar neapsiskaičiavo", - sakė V. Grubliauskas.

Jo teigimu, ministerijos parengtose reformos gairėse niekur nėra užsimenama, koks vaidmuo tenka privatiems sveikatos priežiūros centrams, o susitikus su šių įstaigų vadovais paaiškėjo, kad jie taip pat turi daug neatsakytų klausimų.

„Privačių sveikatos sektorių atstovai tikino, kad sutartiniais pagrindais bendrauja su ligoninėmis, jie kol kas nelabai supranta savo misijos, ypač kalbant apie siūlomą steigti savivaldybės sveikatos centrą. Privatūs centrai yra tokia pati sistemos dalis, segmentas ir jis negali likti reformos nuošalyje“, - sakė meras.

Sidebar placeholder