Lėtinis pečių juostos ir kaklo skausmas – tai ne „norma“, o problema, kurią šiandien galima išspręsti

Pečių juostos ir kaklo skausmai – viena dažniausių lėtinio skausmo formų, kurios priežastys dažnai susijusios su netaisyklinga laikysena, įtampa, raumenų pervargimu, fiziniu neveiklumu. Tačiau šie skausmai nėra neišvengiami, o šiuolaikinė medicina gali padėti juos sumažinti ar net visiškai suvaldyti.  Apie tai kalbamės su medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, sertifikuota skausmo gydymo specialiste Aiste Luckute-Berene.

Kokie dažniausi pacientų nusiskundimai, susiję su pečių juostos ir kaklo skausmais, su kuriais Jums tenka susidurti?

Pacientai dažniausiai skundžiasi maudžiančiu, tempiančiu arba spaudžiančiu skausmu kaklo ir pečių juostos srityje, kuris gali plisti į galvą, mentis, žastą ar net plaštaką. Skausmas dažniausiai sustiprėja ilgai dirbant sėdimą darbą, ypač prie kompiuterio, po fizinio krūvio ar streso, taip pat miegant nepatogioje padėtyje.

Įprastas nusiskundimas – kaklo ir pečių juostos raumenų sustingimas bei įtempimas. Pacientai jaučia, kad kaklas „surakintas“ ar „sustingęs“, o pečiai – „pritraukti“. Dėl to tampa sunku pasukti galvą, pakelti rankas ar atlikti kasdienius judesius.

Kai kuriems skausmą lydi tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas rankoje – tai rodo galimą nervų šaknelių dirginimą kaklinėje stuburo dalyje. Kiti patiria galvos skausmus, dažniausiai prasidedančius pakaušio srityje ir plintančius į smilkinius ar kaktą,  taip pat galvos svaigimą ar pykinimą. 

Neretai susiduriama ir su laikysenos problemomis, tokiomis kaip pečių nusileidimas, vidinė rotacija, vieno peties pakilimas ar tiesiog greitas nuovargis viršutinėje nugaros dalyje. Dalis pacientų mini dėl nuolatinio diskomforto jaučiamą bendrą nuovargį, miego sutrikimus, padidintą dirglumą.

Kodėl tokie skausmai atsiranda? Ar visada kalta laikysena?

Pečių juostos ir kaklo skausmai dažniausiai atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, o netaisyklinga laikysena yra tik viena iš jų. Ilgalaikė sėdima padėtis, ypač dirbant prie kompiuterio, lemia kaklo ir pečių juostos raumenų pertempimą, disbalansą, kraujotakos sutrikimus. Tokiu atveju, pečių juostos raumenys nuolat būna įtempti, todėl pradeda kauptis nuovargis, atsiranda maudimas, stingimas ir skausmas. 

Prie šių simptomų prisideda ir stresas bei emocinė įtampa, kurie sukelia nevalingą raumenų susitraukimą, ypač pečių juostoje ir kakle, todėl net ir be fizinės apkrovos gali išsivystyti skausmingas įtampos sindromas.

Kitas svarbus veiksnys – fizinis neveiklumas. Kai trūksta judėjimo ir raumenys nėra pakankamai stiprūs, ypač gilieji laikysenos raumenys, kaklo ir pečių struktūros tampa mažiau atsparios kasdieniam krūviui, o bet koks netaisyklingas judesys ar ilgas buvimas vienoje padėtyje gali sukelti skausmą. 

Svarbus ir darbo ergonomikos trūkumas – netinkamas stalo, kėdės ar ekrano aukštis, netolygus svorio nešiojimas, pasikartojantys judesiai. 

Be funkcinių priežasčių, skausmą gali sukelti ir degeneraciniai kaklinės stuburo pokyčiai (pvz., osteochondrozė, diskopatija), nervinių šaknelių dirginimas, peties sąnario ligos.

Kada žmogui reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

Nors pečių juostos ir kaklo skausmai dažniausiai susiję su raumenų įtampa, netaisyklinga laikysena ar fiziniu neveiklumu, kai kuriais atvejais jie gali būti ir rimtesnės sveikatos problemos požymis.

Sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų, jei skausmas yra staigus, stiprus, stiprėjantis arba nepraeina per kelias savaites, net ir ilsintis ar taikant savipagalbos priemones.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti, jei kartu pasireiškia rankos tirpimas, silpnumas, dilgčiojimas ar jutimo sutrikimai. Tai gali būti ženklas, kad dirginamos nervinės šaknelės ar spaudžiamos nugaros smegenys.

Pavojingi simptomai – sutrikusi koordinacija, pusiausvyra, pasikeitusi eisena. Tokie požymiai gali rodyti kaklinės stuburo dalies kanalo susiaurėjimą ar kitus neurologinius pažeidimus.

Dar viena svarbi „raudona vėliavėlė“ – skausmas, lydimas karščiavimo, bendro silpnumo, svorio kritimo ar naktinio prakaitavimo. Tokie simptomai gali įspėti apie infekciją ar onkologinį procesą.

Būtina nedelsti, jei skausmas atsirado po traumos – ypač jei kartu jaučiamas galvos skausmas, svaigimas ar kaklo sustingimas.

Pavojingas ir skausmas, kuris plinta į kairę ranką, žandikaulį ar krūtinę ir pasireiškia kartu su dusuliu, pykinimu ar šaltu prakaitu. Tai gali būti ūmios kardiologinės būklės požymis.

Kokie gydymo metodai taikomi šiandien gydant lėtinį skausmą kaklo ir pečių juostos srityje?

Lėtinio pečių juostos ir kaklo srities raumenų skausmo gydymui šiandien taikomi įvairūs šiuolaikiniai metodai, orientuoti ne tik į simptomų mažinimą, bet ir į pačios skausmo priežasties pašalinimą.

Gydymo pagrindą dažniausiai sudaro individualiai pritaikyta kineziterapija – specialūs tempimo, stiprinimo ir stabilizavimo pratimai. Jie padeda atkurti raumenų pusiausvyrą, pagerinti laikyseną ir judesių kontrolę.

Taip pat efektyviai taikomos manualinės terapijos technikos: minkštųjų audinių atpalaidavimas, sąnarių mobilizacijos ar manipuliacijos, kurios sumažina įtampą ir pagerina judrumą.

Papildomai gali būti skiriama fizioterapija: gydymas ultragarsu, lazeriu, elektroterapija ar smūginės bangos terapija. Šie metodai mažina raumenų spazmus, gerina kraujotaką ir audinių regeneraciją.

Vis dažniau įtraukiamos ir holistinės priemonės – gydomoji mankšta derinama su kvėpavimo pratimais, atsipalaidavimo technikomis bei masažu.

Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių medikamentų arba vietinių injekcijų, ypač jei skausmas stiprus ar ilgai užsitęsęs.

Šiuolaikinėje praktikoje vis labiau akcentuojamas kompleksinis požiūris: kineziterapija, fizioterapija ir medikamentinis gydymas derinami su streso valdymu, ergonomikos koregavimu ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimu. Toks visapusis gydymas padeda pasiekti ilgalaikių rezultatų ir sumažinti atkryčio riziką.

Gal galite paaiškinti, kaip veikia trigerinių taškų injekcijos, mezoterapija, regeneraciniai metodai?

Injekciniai gydymo metodai, tokie kaip injekcijos į trigerinius taškus, mezoterapija, gliukopunktūra ar proloterapija, taikomi tais atvejais, kai lėtinis raumenų ar sąnarių skausmas nepakankamai reaguoja į konservatyvų gydymą – kineziterapiją, manualinę terapiją ar fizioterapiją. Šių metodų tikslas – sumažinti vietinį skausmą, pagerinti audinių mitybą ir skatinti gijimą, o jų veikimo principai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo taikomos technikos.

Injekcijos į trigerinius taškus taikomos tuomet, kai raumenyje susiformuoja skausmingas, įtemptas mazgelis, sukeliantis plintantį skausmą – vadinamasis trigerinis taškas.

Į jį suleidžiamas fiziologinis tirpalas, vietinis anestetikas, o kartais taikoma „sausos adatos“ technika (be vaisto). Pati adatos penetracija ir tirpalo suleidimas mechaniškai suardo raumenų skaidulų spazmą, gerina kraujotaką, mažina uždegimą ir slopina skausmo perdavimą.

Šis metodas ypač tinka miofascialinio skausmo sindromo atvejais, kai skausmas kyla dėl pertemptų kaklo ar pečių juostos raumenų, dažnai susijusių su laikysenos sutrikimais ar stresu.

Mezoterapija – tai daugybinių paviršinių (paprastai 1–4 mm gylio) mikroinjekcijų metodas. Jo metu į odos ar poodžio sluoksnį suleidžiamos mažos vaistinių medžiagų dozės – dažniausiai analgetikų, priešuždegiminių ar mikrocirkuliaciją gerinančių medžiagų mišiniai.

Mezoterapijos veikimas grindžiamas dviem principais: vietiniu farmakologiniu poveikiu ir mikroinjekcijų dirginimo efektu, kuris skatina audinių regeneraciją bei refleksinį skausmo slopinimą. Šis metodas dažniau taikomas esant paviršiniam ar difuziniam skausmui, kai nėra aiškiai išreikšto trigerinio taško, tačiau reikia sumažinti raumenų įtampą ar pagerinti vietinę kraujotaką.

Gliukopunktūra ir proloterapija – tai regeneracinės medicinos metodai, kuriems naudojamos gliukozės injekcijos, tačiau jų poveikis organizmui labai skiriasi dėl skirtingos tirpalo koncentracijos ir terapinio tikslo.

Gliukopunktūroje naudojamas izotoninis gliukozės tirpalas, kurio veikimas yra reguliacinis ir neuromoduliacinis. Injekcijos atliekamos į biologiškai aktyvius taškus, o tirpalo koncentracija tokia maža, kad nesukelia audinių dirginimo ar uždegimo. 

Šios procedūros poveikis pagrįstas nervinių impulsų laidumo normalizavimu, mikrocirkuliacijos gerinimu ir neurogeninio uždegimo slopinimu. Gliukopunktūra dažniausiai taikoma miofascialiniam ar neuropatiniam skausmui mažinti.

Tuo tarpu proloterapijoje naudojamas hipertoninis gliukozės tirpalas, kuris veikia visiškai kitaip. Didesnė gliukozės koncentracija sąmoningai sukelia lokalų, kontroliuojamą uždegimą pažeistuose raiščiuose, sausgyslėse ar sąnarių kapsulėse. 

Šis uždegiminis atsakas stimuliuoja augimo faktorių išsiskyrimą, aktyvina fibroblastus, skatina kolageno sintezę ir audinių atsinaujinimą. Proloterapijos poveikis pasireiškia palaipsniui, tačiau suteikia struktūrinį ir ilgalaikį rezultatą, sustiprinant jungiamąjį audinį ir atkuriant funkciją.

Ar šie gydymo būdai saugūs? Ko tikėtis po procedūrų?

Šie gydymo metodai – trigerinių taškų injekcijos, mezoterapija, gliukopunktūra ir proloterapija – laikomi saugiais, kai juos atlieka kvalifikuotas specialistas, o procedūros atliekamos laikantis sterilių sąlygų. Kadangi tai minimaliai invazinės intervencijos, komplikacijos pasitaiko retai. 

Dažniausi šalutiniai reiškiniai – nedidelis paraudimas, patinimas ar skausmingumas injekcijos vietoje, kurie paprastai praeina per kelias dienas. Kartais gali pasireikšti trumpalaikis simptomų paūmėjimas – tai normali organizmo reakcija į suaktyvėjusį audinių gijimo procesą.

Svarbu suprasti, kad šie metodai nėra momentinio efekto priemonės – gijimas vyksta palaipsniui, o ilgalaikiam rezultatui dažnai reikia kelių procedūrų kurso.

Po gydymo rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme, taip pat derinti gydymą su kineziterapija bei tempimo pratimais. Galutinis poveikis dažniausiai pajuntamas po kelių savaičių ar mėnesių – sumažėja skausmas, pagerėja judrumas, sustiprėja raumenys ir atkuriama pažeistų audinių funkcija.

Ką pacientas turėtų daryti po gydymo? Ar svarbu išlikti fiziškai aktyviam?

Po gydymo ypač svarbu tęsti aktyvią reabilitaciją ir rūpintis taisyklinga kūno laikysena, nes būtent tai lemia ilgalaikį rezultatą ir padeda išvengti skausmo sugrįžimo.

Fizinis aktyvumas – būtina gijimo proceso dalis. Lengvi, dozuoti pratimai gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir padeda atkurti normalią sąnarių bei raumenų funkciją.

Kineziterapija po gydymo padeda palaipsniui grąžinti judesių amplitudę, subalansuoti įsitempusius ir silpnus raumenis. Specialistas parenka individualius pratimus, atsižvelgdamas į paciento būklę bei darbo ar gyvenimo įpročius.

Ne mažiau svarbi ir laikysenos korekcija – tinkama kūno padėtis sėdint, stovint ar dirbant, ergonomiškai pritaikyta darbo vieta padeda sumažinti kaklo ir pečių juostos apkrovą bei apsaugo nuo raumenų pertempimo.

Pacientui rekomenduojama sąmoningai stebėti savo laikyseną, reguliariai daryti pertraukas darbo metu, vengti ilgalaikio nejudrumo ir palaipsniui įtraukti į kasdienę rutiną vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą – vaikščiojimą, plaukimą, tempimo ar stiprinimo pratimus.

Tokia integruota priežiūra padeda stabilizuoti gydymo efektą, pagerina gyvenimo kokybę ir reikšmingai sumažina atkryčio riziką.

Ką pasakytumėte tiems, kurie kenčia skausmą, bet vis dar delsia kreiptis pagalbos?

Žmonėms, kurie gyvena su lėtiniu skausmu, bet vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos, norėčiau priminti, kad skausmas nėra natūrali ar neišvengiama kasdienybės dalis.

Daugelis žmonių kenčia metų metus, manydami, kad tai „tiesiog amžius“, „pervargimas“ ar kad skausmas praeis savaime. Tačiau lėtinis skausmas dažnai yra ženklas, jog kūnas ilgą laiką patiria įtampą, perkrovą ar disbalansą, kurį galima ir reikia koreguoti.

Kuo ilgiau skausmas ignoruojamas, tuo labiau jis veikia ne tik kūną, bet ir emocinę savijautą. Gali atsirasti nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, net bejėgiškumo jausmas. Lėtinis skausmas nėra tik fizinis reiškinys. Jis keičia žmogaus gyvenimo kokybę, o bandymai slopinti jį savarankiškai dažnai tik atitolina realų sprendimą.

Svarbu suprasti, kad kreipimasis į skausmo gydymo specialistą – tai ne silpnumo požymis. Tai atsakingas žingsnis, kuris padeda atgauti kontrolę, suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir išmokti gyventi be nuolatinės įtampos. Šiandien pagalba yra prieinama, o daugelis pacientų, pradėję gydymą, sako, jog gailisi, kad nesikreipė anksčiau.

Net ir lėtinis skausmas gali būti valdomas – jei į jį žiūrima kompleksiškai ir laiku. Todėl verta pasitikėti specialistais, pasidomėti savo galimybėmis ir leisti sau gyventi be kančios. Nes skausmas neturi būti norma, o sveikimas visada prasideda nuo pirmo žingsnio – drąsos kreiptis pagalbos.

Kompleksinis skausmo gydymas medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje

Jei jaučiate, kad skausmas trukdo gyventi visavertį gyvenimą – nedelskite. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje teikiamos profesionalios skausmo gydymo konsultacijos, o kiekvienam pacientui taikomas individualizuotas gydymo planas, paremtas šiuolaikinės medicinos galimybėmis.

Čia atliekamas medikamentinis skausmo gydymas ir pažangios skausmo gydymo procedūros, tarp jų: epidurinės steroidų injekcijos, stuburo ir periferinių nervų blokados, trigerinių taškų ir minkštųjų audinių injekcijos, mezoterapija, gliukopunktūra, taip pat regeneracinis gydymas ultragarso ar rentgeno kontrolėje.

Gydymą atlieka patyrę skausmo gydymo specialistai – Aistė Luckutė-Berenė ir Tadas Gabinaitis. Dirbdami komandoje jie padeda rasti geriausią sprendimą net sudėtingiausiais atvejais.

© Tadas Gabinaitis