Metė akmenį į Vyriausybės daržą: dėl galimybių paso galvas kraipo net epidemiologai (23)

Nuo rugsėjo 13 d. veido kaukės nebebus privalomos tik galimybių pasus turinčius klientus įleisiančiuose prekybos centruose. Jau dabar jos nebūtinos šiuo principu dirbančiose kavinėse, kino teatruose. Tačiau epidemiologams tai neatrodo logiška.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, saugumo priemonių turi laikytis ir koronavirusu persirgę bei pasiskiepiję žmonės. Epidemiologės tikinimu, vien skiepo prieš delta atmainą – negana. Viešose uždarose patalpose reikia ir toliau nešioti kaukes, laikytis atstumų, dezinfekuotis.

D.Razmuvienė svarstė, kad galimybių paso reikšmė veikiau motyvacinė. „Epidemiologine prasme tai yra vienintelis tikslas, vienintelis noras, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė epidemiologė.

Rizika užsikrėsti – išlieka

Ji pridūrė, kad galimybių paso suteikiamos privilegijos privalo būti gerai pasvertos. „Tas pasas leis žmogui tam tikras galimybes, bet jos turi būti labai teisingai apspręstos.

Aš manau, kad asmens saugos priemonės uždarose erdvėse yra reikalingos netgi turint galimybių pasą. Ir veido kaukė, ir atstumų laikymąsis, ir dezinfekcino skysčio naudojimas dabartiniu metu turėtų išlikti ir tiems asmenims, kurie turi galimybių pasą.“, – paaiškino D.Razmuvienė.

Ji pabrėžė, kad delta atmainos užkrėstas žmogus į aplinką gali skleisti tūkstančiu kartų daugiau viruso dalelių nei ankstesnių atmainų atveju. „Reikia suprasti, kad kai yra toks infektabilių dalelių išskyrimas į išorę, tikimybė užkrėsti kitą žmogų – didžiulė.

Net ir paskiepytų žmonių grupėje išlieka galimybė nešioti virusą, bet trumpesnį laiką. Ir dalelių išskyrimas būtų žymiai mažesnis. Bet tokia tikimybė lieka. Reiškia, ir tas paskiepytas asmuo, kuris turės galimybių pasą, jis kažkurį laiką, kad ir nedidelį skaičių, bet galės daleles išskirti į išorę“, – dėstė epidemiologė.

„Tikrai nesukels didelio diskomforto veido kaukės arba prašymas nesibūriuoti. Tai žymiai geriau nei sėdėti karantine ar gulėti ligoninėje“, – pridūrė NVSC atstovė.

Ištuštėję skiepijimosi centrai

Pastarosiomis savaitėmis nuo COVID-19 pasiskiepija net kelis kartus mažiau žmonių nei rugpjūčio viduryje. D.Razmuvienės manymu, sparčiai lėtėjantį skiepijimąsį lėmė keletas veiksnių.

Pirmiausia, žmonės norėję pasiskiepyti, tą jau padarė. Liko abejojantys. Epidemiologė svarstė, kad pastarųjų, galbūt, nepasiekė pozityvi komunikacija, pirmiau pasklido prieš vakcinas nukreiptos melagienos.

„Žmonės sukluso pamatę, kad ir skiepytas gali susirgti, net ir numirti. Jie galbūt nežinodami tikslios informacijos, kokia ta susergančių skiepytų žmonių dalis, buvo suklaidinti“, – mintyjo epidemiologė.

Ji pasiūlė informaciją rinktis iš oficialių, mokslu pagrįstų šaltinių, pasitikėti Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, nepatingėti juos patiems susirasti.

„Mokslu neparemtos informacijos dabartiniu metu mūsų visuomenėje tenka girdėti. Jos šaltinių yra mažai, bet jie šneka labai garsiai. Ir žmonės išgirsta, priima neteisingą sprendimą“, – apgailestavo D.Razmuvienė.

Senjorai nuo viruso neapsisaugojo

Epidemiologė atkreipė dėmesį į tai, kad nors paros užsikrėtimų skaičiai nuolat auga, protrūkių augimas sustojo. Esą tai specialistams teikė vilties, kad situacija stabilizuosis. Deja, kiti rodikliai neleidžia tikėtis pandemijos atoslūgio.

„Vis dėlto matome, kad kiekvieną dieną visi epidemiologiniai rodikliai auga. Ir užsikrėtimo pagreitis, ir hospitalizacijų skaičiai – jie neramina. Taip yra todėl, kad mūsų visuomenėje skiepijimo apimtys šiam laikui turėjo būti žymiai aukštesnės“, – pažymėjo D.Razmuvienė.

Ji priminė ir tai, kad šalyje įsivaravo delta atmaina, turinti ne vieną S spyglio baltymo mutaciją, kas padidina viruso užkrečiamumą.

NVSC atstovė pabrėžė, kad Lietuvoje paskiepyta ženkliai mažesnė vyresnio amžiaus gyventojų dalis, nei Vakarų Europoje. „Jeigu paimsime vyresnes amžiaus grupes, žmones virš 70 metų, tai jiems dėl fiziologinių rizikos veiksnių ypatingai grėsminga yra ir šita delta atmaina.

Jų skiepijimo apimtys vos viršija pusę gyventojų. Kitos Europos šalys 70-80 metų ir vyresnius gyventojus paskiepijo vos ne 100 proc., tai mes: Lietuva, Latvija, Estija esame prie tų žemai esančių šalių pagal skiepijimo apimtis“, – dėstė D.Razmuvienė.

Atvėsus orams bus tik blogiau

Epidemiologė prisiminė, kad sergamumas praėjusių metų vasarą buvo ženkliai mažesnis nei šiemet. Antai per visą 2020 metų birželio mėnesį šalyje fiksuota pusantro šimto atvejų, o šiemet tiek susirgimų fiksuota per dieną.

D.Razmuvienė įspėjo, kad rudenį bus tik blogiau. „Būtent šaltuoju metų laikotarpiu plinta visos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos. Ir gripai, ir adenovirusai. Didesnę paros dalį būname susibūrę uždarose patalpose, nevėdindami, nevalydami jų sudarome sąlygas tam virusui plisti.

Kaip saugotis visi puikiai žinome, tik kartais neleidžiame sau to padaryti, galvodami, kad kažkokiu būdu aš būsiu išimtis, nesusirgsiu.

Tuo labiau, kad ir neskiepytų žmonių dalis dar nemaža. Todėl aplinka virusui plisti Lietuvoje yra labai palanki“, – aiškino NVSC atstovė.

Ligoninės apkrautos sunkiais pacientais

Šiuo metu dėl COVID-19 ligos kasdien į šalies ligonines gulasi apie pusšimtis žmonių, praktiškai visiems jiems reikalinga deguonies terapija. Kaip žinia, koronavirusas smarkiausiai pažeidžia plaučius. Pildosi ir ligoninių intensyvios terapijos skyriai.

Epidemiologė ragino suprasti, kad nauji COVID-19 skyriai steigiami kitų pacientų sąskaita. Koronavirusu sergančius ligonius gydantis medikai atitraukiami nuo kitų darbų. Siekiant palengvinti ligoninių darbą, pasak D.Razmuvienės, svarbu skiepytis.

„Žmonės kartais galvoja, kad skiepus galima pakeisti, panaudoti kitas priemones. Tai tikrai nėra kitos specifinės priemonės, kuri galėtų suformuoti antikūnus, apsaugančius susidūrimo su virusu atveju. Turime tik vakcinas. Reikia jomis naudotis. Būkim žmonės, skiepykimės“, – ragino gydytoja epidemiologė.

tai kiek sorosas skyre babkiu siai epidemiologei kad pati skleidzia melagienas?niekas dar neistyre kiek laiko skiepytas yra potencialus nesiotojas,niekas neistyre skiepu salutiniu poveikio po 5 metu ir ilgiau,bet jau zinom momentini poveiki kai tikedamas apsisaugoti nuo korones staiga mirsti nuo insulto ar infarkto(asmeniskai zinau 2 atvejus ir 1 atveji kai dukra pasiskiepijo ir uzkrete savo mama kuria teko prijungt prie deguones,bet aciu dievui paskutiniu atveju baigesi viskas laimingai)pats gyvenu salyje kurioje nieko nera-gyvenam ir stebimes kieno galvoje tokie skersvejai pucia
Taras Bulba, 2021-09-14 17:07
Kuo daugiau žmonių skiepijasi-tuo daugiau fiksuojama susirgimų....paradoksas ar ne??? Gal ne skiepuose sėkmė apsisaugoti slypi? ..deja ,to politikai nežino...o jiems patarti-gali tik specialistai,kurie net nenori gilintis,kad gali būti kiti apsisaugojimo nuo covido keliai.
Romualdas, 2021-09-13 18:22
Jumis,medikais tiketi,saves negerbti.Kam jum reikalingas sveikas zmogus ir ar jus nors 1 lengvai apsirgusiam zmogui sakete pagerti arbata su medum ar kazka panasaus.Jus tik savo medikamentus brukate.
Raimis, 2021-09-13 08:45
Sidebar placeholder