Pamirškite apelsinus ir medų: profesorius atskleidė, kaip greitai nugalėti peršalimą

Kai kalbame apie sveikatą, visi mėgstame greitus sprendimus. Vieni puola gerti vitaminą C ar apelsinų sultis „imunitetui stiprinti“, kiti tepa medų skaudančiam gerklei. Tačiau, deja, apsisaugoti nuo žiemos virusų ne taip paprasta.

Profesorė Danielis Deivisas, būdamas Londono Imperatoriškojo koledžo imunologijos profesorius ir biologijos mokslų fakulteto vadovas, jau 25 metus tiria imuninę sistemą. 

Jo laboratorijoje naudojami itin tikslūs mikroskopai, kad būtų galima stebėti, kaip imuninės ląstelės reaguoja į įvairius stresus, siekiant kurti naujus vaistus. Jis paaiškino, kokius „imuniteto“ mitus šią žiemą verta pamiršti – ir kas iš tiesų veikia, rašo „The Telegraph“.

Mitas: daug vitamino C ir apelsinų sulčių padės išvengti peršalimo

Deivisas paaiškina, kad vitaminas C neturi įtakos tam, ar susirgsime. Įdomu tai, kad vitamino C populiarumas kaip „imuniteto stiprintojo“ siejamas su vienu žmogumi.

Tai buvo Linusas Polingas – Nobelio premijos laureatas, žymus mokslininkas, kuris vėliau aktyviai pasisakė prieš branduolinį ginklą. 

1970 metais jis išleido knygą „Vitaminas C ir peršalimas“, kuri greitai tapo bestseleriu. Joje jis teigė, kad vitaminas C gali užkirsti kelią peršalimui ir net gydyti vėžį didelėmis dozėmis.

Iš tiesų jis pasirinko patogius duomenis ir rėmėsi anekdotiniais atvejais. Tačiau jo autoritetas padarė savo – ir net po 50 metų tikėjimas stebuklingu vitaminu C gyvuoja. 

„Duomenys rodo, kad tie, kurie reguliariai vartoja dideles vitamino C dozes, pasveiksta nuo peršalimo tik 8% greičiau. Jei peršalimas trunka kelias dienas, galbūt jaučiate palengvėjimą kelias valandas anksčiau“, – sako Deivisas. 

Kitaip tariant, nauda minimali, ir ryšys silpnas, nes tie, kurie rūpinasi sveikata, dažnai rūpinasi ir kitais savo gyvenimo aspektais.

Kas iš tiesų padeda: vitaminai D ir A

Yra du vitaminai, kurių poveikis imuninei sistemai yra moksliniais tyrimais įrodytas – D ir A vitaminai. 2020 metų apžvalga žurnale „Nutrients“ parodė „neabejotiną ryšį“ tarp vitamino D lygio ir imuniteto būklės. 

Jo trūkumas gali didinti infekcijų ir autoimuninių ligų riziką. Todėl profesorius rekomenduoja laikytis Britanijos NHS gairių ir žiemą kasdien vartoti vitamino D papildus.

Vitaminas D yra dviejų formų: D₂ – augalinės kilmės ir papildytų produktų, bei D₃ – kurį gamina oda ir kuris yra žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Tyrimai rodo, kad D₃ veiksmingiau kelia vitamino lygį kraujyje.

Taip pat yra svarbių įrodymų apie vitamino A naudą. Jo trūkumas, nors Jungtinėje Karalystėje retas, daugelyje pasaulio šalių išlieka rimta problema. Pagrindiniai šaltiniai – sūris, kiaušiniai, riebi žuvis, pienas ir kepenys. 

NHS rekomenduoja vyrams suvartoti 700 μg per dieną, moterims – 600 μg. Pavyzdžiui, vienas virtas kiaušinis turi apie 75 μg vitamino A, 100 g virtos lašišos – 69 μg, o šaukštas žuvų taukų – net 4080 μg.

Mitas: jogurtai su probiotikais stiprina imunitetą

Šiandien probiotiniai jogurtai dažnai reklamuojami kaip imunitetą stiprinantys produktai, tačiau Deivisas ragina būti atsargiems. 

„Gamintojai kuria įspūdį, kad jogurte esančios bakterijos sustiprins imunitetą, bet tai kol kas neįrodyta“, – sako jis. Nors žinoma, kad žarnyno mikroflora veikia imuninę sistemą, šio ryšio mechanizmai nėra iki galo ištirti.

Viename iš savo leidinių Deivisas aprašo tyrimą, kuriame savanoriai aštuonias savaites vartojo gyvas bakterijas Bifidobacterium infantis. 

Dėl to jų organizme padaugėjo T-ląstelių – baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už imuninę apsaugą. Tačiau nėra aišku, ar tai padarė juos atsparesnius infekcijoms.

„Kai matote stebuklingą jogurtą su užrašu „stiprina imunitetą“, pagalvokite, kas ir kodėl tai skelbia, ir kas tikrai įrodyta tyrimais“, – sako profesorius.

Kas iš tiesų padeda: kovoti su stresu

Dauguma mokslininkų sutaria, kad geriausias būdas palaikyti imunitetą yra sumažinti lėtininį stresą. Kai organizmas jaučia grėsmę, aktyvuojasi „kovok arba bėk“ reakcija: antinksčiai išskiria kortizolį ir adrenaliną. 

Šie hormonai ruošia kūną veikti, tačiau tuo pačiu slopina imuninį atsaką – jei bėgi nuo pavojaus, kovoti su infekcija nėra prioritetas.

Jei stresas nuolatinis, kortizolio lygis išlieka aukštas, o tai silpnina imuninę apsaugą. 2024 m. tyrimas „Journal of Clinical Medicine“ parodė, kad lėtinis stresas rimtai pažeidžia imuninės sistemos veiklą, didindamas infekcijų, autoimuninių ir širdies kraujagyslių ligų riziką.

Todėl poilsis, pasivaikščiojimai, bendravimas ir pomėgiai nėra prabanga, o būtinybė.

Mitas: žolelių arbatos ir medus stiprina imunitetą

Puodelis arbatos gali nuraminti, o medaus šaukštas – palengvinti gerklės skausmą, tačiau mokslinio konsensuso dėl jų imunitetą stiprinančio poveikio nėra. „Patikrinti tai patikimai neįmanoma. Juk neetiška užkrėsti žmones virusu, o paskui duoti pusei medaus ir stebėti rezultatus“, – aiškino Deivisas.

Tačiau tai nereiškia, kad jų nereikėtų vartoti – jei žolelių arbata ar medus padeda jums jaustis geriau žiemą arba palengvina simptomus, atsisakyti jų neverta. 

Tyrimai rodo, kad medus gali sumažinti kosulį, o žurnale „Herbal Medicine: Biomolecular and Clinical Aspects“ apžvelgti tyrimai sieja žolelių arbatas su imuninės funkcijos palaikymu dėl priešuždegiminių savybių.

Kas iš tiesų padeda: miegas ir saikingas fizinis aktyvumas

Pilnavertis miegas – viena svarbiausių sąlygų stipriam imunitetui. Tyrime, kuriame dalyviams buvo atliekamos skiepijimo procedūros, žmonės su normaliu miegu pagamino daugiau antikūnų nei tie, kurių miegas buvo sutrikęs.

Saikingas fizinis aktyvumas taip pat veikia: pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas. Kinijos tyrimas parodė, kad tie, kurie sportuoja bent tris kartus per savaitę, 26 % rečiau serga peršalimu.

Tačiau pernelyg didelis krūvis (maratonai, „Ironman“) gali priešingai – silpninti imunitetą dėl streso. Svarbiausia – balansas.

Kaip veikia imuninė sistema

„Jei paimtumėte jūsų imuniteto ląsteles ir sumaišytumėte jas su vėžinėmis, po mikroskopu matytumėte, kaip jos jas naikina. Tačiau pridėjus kortizolį, ląstelės praranda efektyvumą“, – aiškina Deivisas.

Be to, pats terminas „imuniteto stiprinimas“ dažnai klaidina. Imuninė sistema neturėtų būti „stipresnė“ – ji turi būti subalansuota. Jei ji veikia per daug aktyviai, pradeda atakuoti savo audinius – tuomet kyla alergijos, autoimuninės ligos.

Todėl svarbiausia ne „stiprinti“ imunitetą, o išlaikyti jo pusiausvyrą.