Jaukas būsimiems rezidentams
Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, plėsti dabar studijuojančių rezidentų skaičių būtina dėl mažėjančio medikų skaičiaus šalyje.
Dabar galiojantys teisės aktai, pasak pataisų rengėjų, neleidžia spręsti gydytojų trūkumo problemos, o ir patys gydytojai rezidentai mieliau renkasi likti dirbti tose ligoninėse, kurios yra rezidentūros bazės. Visos jos yra šalies didžiuosiuose miestuose.
Rajonų ligoninių bandymai po rezidentūros prisivilioti gydytojus specialistus nebeefektyvūs: medikų nebedomina nei skiriama gyvenamoji vieta, nei užtikrinamos vietos vaikams ugdymo įstaigose, nei tūkstantinės premijos.
Jei rajono ligoninė pasirašo sutartį su rezidentu, pagal kurią jam padengia mokymosi išlaidas, tai irgi nebegarantuoja, kad gydytojas po rezidentūros iš tiesų atvyks dirbti. Neretas atvejis, kai jauną specialistą iš rajono ligoninės perperka kitos šalies gydymo įstaigos.
Pataisų rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad galimybė nemokamai studijuoti rezidentūrą papildomose vietose galėtų būti tas jaukas, kuris būsimiems rezidentams būtų patrauklus.
„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo jie grįš dirbti į tą įstaigą ar regioną. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų“, – aiškinamajame rašte teigia pataisų rengėjai.
Šiuo metu dviejuose medikus ruošiančiuose šalies universitetuose yra sukurtos 365 valstybės finansuojamos rezidentūros vietos ir 110 nefinansuojamų vietų.
Jei teikiamoms pataisoms Seimas pritartų, iki 2027 metų būtų sukurta apie 60 naujų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų. Skaičiuojama, kad jau kitais mokslo metais tokių vietų galėtų būti apie dvidešimt ir šios valstybei kainuotų apie 840 tūkst. eurų.
Faktai
Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, 2032 metais Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų. 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių regione – 75, Utenos regione – 44.
Nustatytų specialybių sąrašą
Kaip teigė viena pagrindinių pataisų rengėjų – Seimo pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Orinta Leiputė, kol kas nėra tiksliai žinoma, kokių specialybių gydytojai rezidentai būtų rengiami už papildomas valstybės lėšas.
„Specialybių sąrašą turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras pagal poreikį, kokių specialybių trūksta labiausiai. Sąrašas kiekvienais metais nekistų, nes tendencijos vis tiek išlieka tos pačios“, – komentavo O.Leiputė.
Kiek laiko ir kurioje konkrečiai ligoninėje pagal šį projektą rezidentūros studijas baigęs medikas privalėtų dirbti – šiandien irgi dar nėra žinoma.
Svarstoma, kad darbo laikas priklausytų nuo rezidentūros studijų trukmės. Rezidentūros studijų, kurios būtų aktualios rajonų ligoninėms, laikas varijuoja nuo 3 iki 4 metų.
Konkrečių ligonių sąrašas, kur vyktų šie medikai, būtų rengiamas atsižvelgiant į specialistų poreikį. Ne paskutinė greičiausiai bus ir paties jaunojo gydytojo nuomonė, kurioje iš įstaigų, esančių sąraše, jis norėtų dirbti. Tačiau, kaip pabrėžė Seimo narė, konkrečią tvarką turės apibrėžti SAM poįstatyminiais teisės aktais.
Dar viena problema, kurią kelia ir Seimo Teisės departamentas, nagrinėjęs teikiamas įstatymo pataisas, – nėra aišku, kas būtų sutarties dėl tokių studijų šalys.
Seimo narė komentavo, kad sutarties pasirašymo ir nutraukimo detalės būtų tikslinamos tiek svarstant pataisas Seime, tiek diskutuojant su ministerija.
„Aš įsivaizduočiau, kad tai turėtų būti trišalė sutartis tarp rezidento, ministerijos ir universiteto. Sutarties nutraukimo detalių projekte nėra, tai turėtų būti reglamentuota taip pat poįstatyminiais aktais“, – svarstymais dalijosi O.Leiputė.
O kiek prie šio teisės akto įgyvendinimo turės prisidėti pačios savivaldybės? Ar teks joms rūpintis atvykstančio jaunojo specialisto apgyvendinimu, vaikais, kad šie turėtų vietą ugdymo įstaigose?
„Savivaldybės ir šiandien daro viską, kūlversčiais verčiasi, kad tik pritrauktų trūkstamų specialybių medikus.
Nėra problemų nei dėl vaikų darželių vietų, nei dėl mokyklų. Bet medikai nori viso socialinio paketo, kartu jie akcentuoja ir karjeros galimybes, dėl to šiandien rajono gydymo įstaigų nesirenka.
Iš kitos pusės, yra pavyzdžių, kai vaikų turinti medikė iš Lazdijų neįstojo į valstybės finansuojamą rezidentūros vietą. Šiomis pataisomis tokius atvejus bandytume sugaudyti ir užsitikrinti tuos medikus regionuose“, – vylėsi O.Leiputė.
Sūris pasiekiamas ne visoms ligoninėms
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas dr. Linas Vitkus sveikino minėtą idėją, kaip privilioti gydytojus specialistus į regionus, tačiau kartu suabejojo šių pataisų sėkme.
„Yra pavyzdžių, kai rajono savivaldybės medikams siūlo 30 tūkstančių eurų išmokas, kiti siūlo ir daugiau, bet šitie dalykai nebeveikia. Tyrimai rodo, kad jaunajai kartai aktualu tobulėjimas, karjeros galimybė, inovacijos, modernios technologijos, o atlyginimas yra penktoje šeštoje vietoje.
Jei vyresnės kartos galvoja, kad ilgai dirbti vienoje darbovietėje yra privalumas, jaunimas galvoja priešingai: jei dirbai tik vienoje darbovietėje, pats ir kaltas, nes tu niekur nevažiavai, nieko nežinai, netobulėjai, užkerpėjai“, – nuomone dalijosi Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas.
Kita medalio pusė, kad ne visos rajonų gydymo įstaigos įstengs dėl šių papildomai valstybės lėšomis parengtų medikų konkuruoti.
Mat dalis periferijoje esančių ligoninių per daugelį metų dėl įvairių reformų buvo nustekentos tiek, kad išlaikė tik slaugos ir vidaus ligų skyrius, kitus teko uždaryti. Jų gaunamos pajamos už pacientams teikiamas paslaugas ypač menkos.
„Mūsų pavyzdys Kaišiadoryse: 2011-aisiais uždarytas chirurgijos skyrius. Formaliai buvo teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, per metus buvo padaroma dešimt operacijų.
Norėjom atgaivinti šią vietą, bet susidūrėme su tuo, kad privalome atnaujinti operacinę, o reikalavimai tokie patys kaip ir universiteto ligoninei.
Valstybė mums neleidžia daryti sudėtingesnių ir geriau apmokamų operacijų. Vadinasi, atsiperkamumo, racionalumo nėra.
Manau, pirmiausia reikėtų peržiūrėti licencijavimo tvarkas, grįžti prie draudiminės medicinos klausimo, koreguoti įkainius už paslaugas, nes pagal teikiamas pataisas tu gali gauti tą sūrį – gydytoją specialistą, bet jis kai kurioms įstaigoms gali būti nepasiekiamas“, – teigė dr. L.Vitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą