Taigi, kai tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė nerimą keliančius tyrimus, rodančius, kad per pastaruosius 50 metų spermatozoidų skaičius pasaulyje sumažėjo daugiau nei perpus ir kad ši tendencija vis spartėja, natūralu, kad tai sukėlė susirūpinimą.
Jie įspėjo, kad šis mažėjimas gali tapti pernelyg didele problema, kad ją būtų galima ignoruoti, ir gali kelti "grėsmę žmonijos išlikimui".
Profesoriai Hagai Levine'as ir Shanna Swan, dešimtmečius tyrinėjantys reprodukcinę sveikatą ir paskelbę šias naujausias išvadas, pateikė paralelių su klimato krize.
Jie papasakojo "Euronews Next", kad iš pradžių buvo neigimas. Ilgainiui pripažinome, kad problema egzistuoja.
Ir tik tada ėmėme prisiimti atsakomybę ir bandyti keisti padėtį.
Taigi, kiek turėtume nerimauti dėl spermatozoidų skaičiaus? Ką iš tikrųjų reiškia spermatozoidų skaičius vyrų vaisingumui?
Kas lemia šį mažėjimą? Ir, svarbiausia, ką galime dėl to padaryti?
Vaisingumas yra sudėtingas ir daugialypis dalykas, todėl nė į vieną iš šių klausimų nėra aiškių atsakymų. Tačiau supažindinsime jus su tuo, ką žinome apie bendrą vyrų reprodukcinės sveikatos būklę.
Kodėl spermatozoidų skaičius yra svarbus?
Spermatozoidų skaičius yra svarbus, bet tai dar ne viskas.
Kai vyras eina pasitikrinti vaisingumo ir jam atliekama spermos analizė, tikrinami trys pagrindiniai parametrai: spermatozoidų skaičius, taip pat spermatozoidų judrumas ir spermatozoidų morfologija.
Spermatozoidų skaičių paprasčiausiai lengviau nuosekliai stebėti.
Bėgant metams spermos analizės metodai tobulėjo, tačiau spermatozoidų skaičiavimui dažniausiai naudojamas gana paprastas prietaisas, vadinamas hemocitometru.
Atlikdama nuo 1973 m. atliktų spermatozoidų skaičiavimo tyrimų metaanalizę, Levine'o ir Swan'o komanda atrinko tik tuos tyrimus - 223 iš jų - kuriuose buvo naudojamas šis metodas.
Jie pažymėjo, kad nors spermatozoidų skaičius yra "netobulas vaisingumo rodiklis", jis glaudžiai susijęs su vaisingumo galimybėmis.
Neįprastai mažas spermatozoidų skaičius, dar vadinamas oligospermija, yra tada, kai vyras turi mažiau nei 15 milijonų spermatozoidų viename spermos mililitre.
Tačiau Levine'o ir Swano komanda atkreipia dėmesį, kad tyrimai rodo, jog žemiau 40-50 milijonų/ml ribos - šiuo metu pasaulinis vidurkis yra apie 49 milijonai/ml - pastojimo tikimybė sparčiai mažėja, o tai reiškia, kad poros, norėdamos susilaukti kūdikio, greičiausiai turės laukti ilgiau.
"Mano nuomone, visiškai neabejotina, kad per pastaruosius daugiau nei 70 metų žmonių vyrų reprodukcinė sveikata pasikeitė į blogąją pusę ir kelia didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio porų vaisingumo galimybėms", - "Euronews Next" sakė Edinburgo universiteto Reprodukcinės sveikatos centro profesorius Ričardas Šarpas (Richard Sharpe).
Reprodukcijos ekspertai taip pat pabrėžia, kad spermatozoidų skaičius yra naudingas bendros sveikatos rodiklis.
Vyrai, kurių spermatozoidų skaičius yra mažas, paprastai gyvena trumpiau ir dažniau serga vėžiu, diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis nei vaisingesni vyrai.
"Gebėjimas gaminti testosteroną ir spermą labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, o tai vienas iš labiausiai pažeidžiamų vyro dalykų", - sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos vyrų reprodukcinės endokrinologijos specialistas profesorius Bradley Anawaltas.
Ar dėl mažėjančio spermatozoidų skaičiaus kaltos cheminės medžiagos?
Nors jų tyrime nebuvo tiriamos spermatozoidų skaičiaus mažėjimo priežastys, Levine'as ir Swanas nurodo gyvenimo būdo ir žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, kurios visur paplitusios šiuolaikiniame pasaulyje, vaidmenį.
Juk didžioji dalis mūsų vartojamo maisto ir kasdienių produktų yra supakuoti į plastikines pakuotes - nuo kosmetikos ir valymo priemonių iki mikrobangų krosnelėje kepamų popkornų ir maisto išsinešimui.
Cheminės medžiagos iš šių plastikų patenka į mūsų maistą, aplinką ir organizmą.
Tyrimai rodo, kad tokios cheminės medžiagos, kaip ftalatai, kurie nuo seno naudojami plastikui minkštam ir lanksčiam padaryti, ir bisfenolis A (BPA), naudojamas kieto plastiko buteliuose, gali sutrikdyti žmogaus hormonų ir reprodukcinę sistemą, ypač ankstyviausiose vystymosi stadijose, motinos įsčiose.
"Jei sutrikdysite hormonus, kurių reikia reprodukcinei sistemai funkcionuoti, neturėsite funkcionuojančios reprodukcinės sistemos", - "Euronews Next" sakė Swan.
Swan šią temą nagrinėjo knygoje "Count Down" (liet. "Skaičiuok žemyn") ir skambino pavojaus signalą pagrindinėje žiniasklaidoje, taip pat Joe Rogano podkaste.
Jos knygoje aprašoma, kaip cheminė tarša kenkia vaisingumui ir lemia, kad vis daugiau vaikų (ir gyvūnų) gimsta su reprodukcijos sutrikimais ir mažesnėmis varpomis.
O kaip dėl mūsų gyvenimo būdo?
Sunku nepastebėti, kad per pastaruosius 50 metų - laikotarpį, per kurį spermatozoidų skaičius sumažėjo perpus, - įvyko didelių gyvenimo būdo pokyčių, kurie nebuvo palankūs vaisingumui.
Mokslininkai įtaria, kad prie to prisidėjo didėjantis liemuo, sėslus gyvenimo būdas, stresas, alkoholio ir narkotikų vartojimas.
"Per tą laiką turėjome tai, kas tikriausiai tinkamai apibūdinama kaip svorio augimo ir nutukimo epidemija", - pabrėžė Anawalt.
"Žinome, kad didėjant kūno svoriui ir nutukimui, mažėja testosterono kiekis kraujo serume ir, atrodo, mažėja vaisingumas bei spermatozoidų koncentracija".
Nutukimas taip pat siejamas su antrojo tipo diabetu, kuris didina erekcijos sutrikimų riziką.
Neseniai Danijoje atlikto tyrimo metu nutukusių vyrų, kurie aštuonias savaites laikėsi mažo kaloringumo dietos ir numetė vidutiniškai 16,5 kg, spermos kiekis pagerėjo 40 proc.
Šis padidėjimas išliko visus metus vyrams, kurie išlaikė sumažėjusį svorį, bet ne tiems, kurie vėl priaugo svorio.
Taigi, gera žinia ta, kad dalis žalos gali būti atstatoma, jei tik imsimės veiksmų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą