Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale "Antioxidants".
Imituotas virškinimo procesas
Tyrėjai iš 19 skirtingų veislių sojų pupelių pašalino riebalus ir sumalė jas į miltus.
Kiekvienai jų rūšiai buvo būdinga skirtinga anksčiau įvardytų baltymų dalis.
Glicino dalis sojos pupelėse svyravo nuo 22 proc. iki 60 procentų, o beta-konglicinino - nuo 22 proc. iki 52 proc.
Tada mokslininkai panaudojo anksčiau laboratorijoje išbandytą žmogaus virškinimo proceso simuliaciją: sojų miltai buvo maišomi su įvairiais skysčiais ir fermentais, taip imituojant virškinimo fazes burnoje, skrandyje, žarnyne ir storojoje žarnoje.
Nustatyta, kad virškinimo metu susidaro 13 biologiškai aktyvių peptidų, dauguma jų - dėl glicinino ir beta-konglicinino.
Tada mokslininkai tyrė virškinimo metu gautų medžiagų gebėjimą slopinti baltymą, atsakingą už cholesterolio sintezės greitį.
Nustatyta, kad įvairių rūšių sojų pupelių slopinamasis poveikis buvo 2-7 kartus silpnesnis nei simvastatino, populiaraus vaisto nuo padidėjusio cholesterolio kiekio.
Reikėtų pabrėžti, kad savarankiškų mitybos korekcijų poveikis neprilygsta gydytojo parengtam gydymo planui ir paskirtiems vaistams.
Mažina kepenų ligų riziką
Toliau mokslininkai atrinko penkių rūšių sojas ir nagrinėjo, kokį poveikį šios daržovės gali turėti nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos rizikai.
Įrodyta, kad sojos pupelės mažina MTL, kitaip dar vadinamo "bloguoju" cholesteroliu, absorbciją kepenyse.
Suvirškinti sojų pupelių peptidai sugebėjo sumažinti lipidų kaupimąsi 50-70 procentų, o tai labai svarbu.
Mokslininkai ir toliau siekia nustatyti biologiškai aktyvius junginius, kurie padėtų išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės.
Parengta pagal Medical Xpress inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą