Vėlyva vakarienė gali smogti smegenims ir širdžiai: mokslininkai įvardijo pavojingą laiką

Idealiu vakarienės laiku specialistai įvardija tarpą tarp 17:00 ir 19:00 valandos. Visgi pagrindinė taisyklė paprastesnė: paskutinis valgymas turi būti ne vėliau kaip trys valandos iki tol, kol žmogus eina miegoti.

Mokslininkų teigimu, toks režimas padeda organizmui geriau atsistatyti naktį, palaiko normalų kraujospūdį bei širdies ritmą ir sumažina naštą virškinimo sistemai.

„Norint pasiekti fiziologinę naudą ribojant valgymo laiką, svarbu ne tik tai, kiek ir ką tiksliai žmogus valgo, bet ir valgymo laikas miego atžvilgiu“, – paaiškino daktarė Phyllis Zee, vyresnioji tyrimo autorė ir miego medicinos ekspertė.

Kaip veikia trijų valandų taisyklė

Jei žmogus eina miegoti 21:00 valandą, vakarienę geriausia baigti iki 18:00 valandos. Jei gulamasi 23:00 valandą, paskutinį maisto kasnį reikėtų suvalgyti iki 20:00 valandos.

Toks laiko tarpas suteikia organizmui galimybę suvirškinti maistą. Tai gali pagerinti miego kokybę, sumažinti rėmens graužimo bei rūgšties refliukso riziką ir priversti virškinimo sistemą aktyviai nedirbti naktį.

Vėlyva vakarienė, priešingai, gali sutrikdyti organizmo paros ritmus, apsunkinti užmigimą ir pabloginti nakties poilsio kokybę.

Kodėl tai svarbu smegenims

Kokybiškas miegas padeda smegenims pašalinti medžiagų apykaitos produktus, ypač baltymus, kurie siejami su Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Be to, geresnė cukraus kiekio kraujyje kontrolė sumažina smegenų kraujagyslių pažeidimo riziką, o tai gali būti susiję su atminties ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad sveika širdis palaiko stabilų kraujotakos srautą į smegenis. Tai savo ruožtu gali sumažinti insulto ir su amžiumi susijusių atminties sutrikimų riziką.

Ką parodė tyrimas

Tyrime dalyvavo 39 suaugę asmenys, kurių amžius nuo 36 iki 75 metų. Dalyviai turėjo antsvorio arba sirgo nutukimu, taip pat turėjo ankstyvųjų kardiometabolinių rizikos požymių, pavyzdžiui, šiek tiek padidėjusį cukraus kiekį kraujyje.

Dalis dalyvių nustojo valgyti likus bent trims valandoms iki miego ir laikėsi naktinio badavimo, kuris truko maždaug nuo 13 iki 16 valandų. Kontrolinė grupė išlaikė įprastą mitybos režimą.

Po septynių savaičių anksčiau vakarieniavusioje grupėje užfiksuotas naktinio širdies ritmo pagerėjimas, diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, geresnė organizmo reakcija į gliukozę ir mažesnis kortizolio – streso hormono – kiekis naktį.

Tyrėjai mano, kad ankstyva vakarienė gali būti paprastas nemedikamentinis būdas palaikyti širdies sveikatą, miegą ir smegenų veiklą.

Taip pat specialistai pastebi, kad organizmas efektyviau apdoroja maistą pirmoje dienos pusėje. Ryte jautrumas insulinui natūraliai yra didesnis, o vakare padidėja melatonino kiekis, kuris ruošia kūną miegui, tačiau kartu mažina insulino gamybą. Todėl vėlyvas valgymas gali pabloginti cukraus kiekio kraujyje kontrolę.

Mokslininkai pabrėžia: net ir nedidelis režimo pakeitimas – vakarieniauti anksčiau ir nevalgyti bent tris valandas prieš miegą – gali teigiamai paveikti miegą, širdies ir kraujagyslių sveikatą bei smegenų veiklą.