Už pinigus, paleistus į orą, gali tekti ir primokėti (3)

Klystame manydami, kad fejerverkai Klaipėdos dangų nušviečia tik per Kalėdas ir Naujuosius metus. Pasirodo, jie perkami ir vasarą - vestuvėms, gimtadieniams. Dėl jų vieniems džiaugsmas, kitiems - rūpestis, mat jiems yra labai jautrūs gyvūnai ir vaikai.

Dėl kaimyno gimtadienio nemiega jauna mama su kūdikiu ant rankų. Ar yra kokios nors taisyklės, reglamentuojančios „žaidimą“ su fejerverkais, ar juos galima leisti bet kada ir bet kur? Gal svarbu tik tai, kad turėtum pinigų, nes, pasirodo, šiemet jie gerokai pabrango.

„Kai mano vaikai buvo mažiukai, tikrai bijodavo fejerverkų. Kai tik pradeda šaudyti, atbėga, į koją įsikimba, ašaros akyse. Paskui priprato. Vienu metu pats pirkdavau fejerverkus, kai jie augo. Bet dabar jau nebešvaistau tam pinigų.

Jie gi brangūs baisiausiai, nors prekeiviai ir daro 50-60 proc. nuolaidas. Gaila pinigų, jau geriau vaikui kokį žaislą nupirkti. Mes jau daug metų tik grožimės fejerverkais balkone, jeigu nėra rūko. Manęs jie neerzina. Na, kiti žmonės gal jautresni“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius.

Pabėga šunys, katinai

Po to, kai Klaipėdos rajone vieną vakarą dangų nudažė fejerverkai, šeima savo mylimos katės, paimtos iš prieglaudos, ieškojo dvi paras. Manė, gal mašina partrenkė, gal lapė pagavo, atbėgusi iš miškų. Buvo apeiti visi grioviai ir pakelės, apžiūrėti neuždengti komunikacijų šuliniai statybų aikštelėse.

Galų gale vyras ją rado įlindusią į kaimyno malkinę.

"Parašiau į feisbuką, kad išsigandusi fejerverko dingo mano katė, įdėjau nuotrauką ir paprašiau paskambinti, jeigu kas matė. Tada žmonės pradėjo diskutuoti apie fejerverkus. Tie, kurie gyvena privačiuose kvartaluose tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone, mėgsta švęsdami gimtadienį leisti fejerverkus.

Ir dažniausiai tai daroma 23 ar 24 val. O maži vaikai ir gyvūnai išsigąsta, ypač bijo pastarieji, pabėga šunys, katinai.

Penktadienį kaimynai toli, mes gyvename kaime, pradėjo šaudyti, bet mūsų katė buvo lauke ir pabėgo. Mano vaikai į ašaras.

Matyt, sandėliuko, kuriame ji slėpėsi, durys užsitrenkė dėl vėjo ir nebegalėjo išlįsti. Kaimynas buvo išvažiavęs savaitgaliui, bet išgirdome kniaukimą", - pasakojo ponia Indrė.

Taigi atrodo, kad fejerverkų tema aktuali ir vienai, ir kitai pusei. Tie, kurie juos leidžia asmeninių švenčių metu, turi žinoti taisykles, kada tai galima daryti, o tie, kurie kenčia dėl tokių linksmybių, - kur reikia kreiptis, jeigu taisyklių nepaisoma.

Po langais šaudyti negalima

VTS vyresnysis patarėjas M. Pankevičius sakė, kad problemų dėl fejerverkų paprastai kyla prieš Kalėdas, kai vaikai pradeda bandyti petardas. Bet kad skyrius būtų gavęs skundą konkrečiai dėl fejerverkų, neprisimena. Kartais žmonės skambina pasiklausti, kaip reikia elgtis.

Pavyzdžiui, vienas žmogus teiravosi, ar švęsdamas gimtadienį kavinėje senamiestyje gali lauke pašaudyti. Jam buvo atsakyta, kad taip, jeigu jis gaus leidimą renginiui.

M. Pankevičiaus teigimu, jeigu fejerverkai yra leidžiami nakties metu, vadinasi, yra trikdoma viešoji rimtis. Jeigu tai vyksta daugiabučio kieme, aidas eina per kiemus ir garsas būna tikrai nemažas.

Yra straipsnis dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurio nepaisymą baudžiama.

Klaipėdos savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse, kurias parengė Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius, yra nuostata, kad civilinės pirotechnikos priemones (ir fejerverkus, ir petardas, ir kt.) galima naudoti ne arčiau kaip 75 metrai nuo gyvenamųjų pastatų dienos (7-19 val.) ir vakaro (19-22 val.) laiku, išskyrus organizuojamus renginius, kuriems išduotas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimas.

Pasak M. Pankevičiaus, fejerverkams galima pritaikyti tik triukšmo prevencijos ar viešosios rimties trikdymo taisykles, jokiose kitose taisyklėse fejerverkai nefigūruoja.

Jeigu būtų nustatyta, kad šaudyta arčiau nei 75 metrai nuo gyvenamojo pastato ar naktį ir nebuvo gautas leidimas renginiui, baudą už tokį nusižengimą numato Administracinių nusižengimų kodekso 48 str. 3 dalis. Ji siekia nuo 150 iki 600 eurų.

Gruodį - masinis reiškinys

Paklaustas, ką žmogus turi daryti, jeigu vidurnaktį prie pat jo buto langų leidžiami fejerverkai, visa šeima sukelta ant kojų kaip per karą, nes VTS juk nepaskambinsi, M. Pankevičius atsakė: "Tik išimtiniais atvejais mes planuojame reidus ne darbo valandomis.

Geriausia yra skambinti pagalbos telefonu 112 arba fiksuoti įvykį - juk visi turime telefonus, kurie filmuoja. Vėliau informaciją galima perduoti mums. Ar įrodymų užteks, ar ne, čia jau kitas klausimas.

Pats gyvenu daugiabutyje. Matau, pašaudo dažniausiai šeštadieniais ar penktadieniais vakarais, bent jau garsas girdisi, jeigu vaizdo nematyti. Tačiau tai trunka neilgai. Kartais išeinu į balkoną ir pats pasižiūriu. Ir tai nėra toks masinis reiškinys kaip gruodį, kai paleidžiama prekyba fejerverkais.

Vaikai, paaugliai prisiperka ir pradeda visur spragsinti, mėtyti petardas. Tada tai vyksta kiekvieną dieną ir vakarais, ir naktį. Kai matai, kokie vaikai sprogdina tas petardas, stebiesi, nes pagal taisykles tokiems jų negalima parduoti. Bet gal patys tėvai nuperka, nes mano, kad taip saugiau, nei kad vaikai patys gamintųsi rūsiuose savo „bombioškes“, - kalbėjo VTS specialistas.

Skundžia policijai dėl triukšmo

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės teigimu, fejerverkai turi būti leidžiami laikantis Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo ir vadovaujantis Savivaldybės nustatyta tvarka dėl laiko, kai galima tai daryti.

Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai nurodo, jog pasitaiko pranešimų, kai gyventojai skundžiasi fejerverkų keliamu triukšmu. Nustačius tokius triukšmautojus, jei jie pažeidžia įstatymus ir taisykles, jiems gresia administracinė atsakomybė.

Gaisrų kyla kasmet

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje (12-oje savivaldybių) 2017-2021 metais dėl pirotechnikos priemonių naudojimo kilo 9 gaisrai (3 iš jų Klaipėdos mieste, 2 Klaipėdos rajone, 2 Skuodo rajone, 1 Šilalės rajone).

2021 m. užfiksuotas tik 1 atvejis (įmetus fejerverko pakuotę į šiukšlių konteinerį).

Daugiausia incidentų užfiksuota 2020-aisiais - 4 atvejai (3 gaisrai kilo atvirose teritorijose - Giruliuose užsidegė miško paklotė, Skuodo rajone tujos ir tvora, vienas incidentas užfiksuotas Klaipėdos mieste, kur buto balkone nuo petardos užsidegė namų apyvokos daiktai).

2019 metais Klaipėdoje nuo pirotechnikos priemonių užsiliepsnojo automobilis, Šilalės rajone laukuose laikomi šieno rulonai, 2017-aisiais Klaipėdos rajone ir Palangoje nuo petardų užsidegė žolė atviroje teritorijoje. Šiemet Klaipėdos mieste, Melnragėje, nuo įkaitusios fejerverko pakuotės sudegė buitinių atliekų konteineris.

Žmonės minėtuose incidentuose nenukentėjo. Statistikos apie sužeistus asmenis ugniagesiai neturi. Gaisruose per pastaruosius 5 metus sužeistų, žuvusių žmonių neužfiksuota.

Atsiradus ribojimams nelaimių sumažėjo

"Neturime informacijos apie susižalojimus patiriančių žmonių skaičių, tačiau gaisrai dėl pirotechnikos naudojimo, deja, fiksuojami kasmet. Dažniausiai jie kyla kalėdinių ir naujamečių masinių renginių, kiek rečiau asmeninių švenčių metu.

Ugniagesių praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai - kai petardos uždega automobilius, pastatų stogus, balkonuose laikomas degias medžiagas, yra buvę incidentų, kai petardos išdaužė buto langus ir sukėlė gaisrus gyventojų būstuose. Dažnai nelaimės nutikdavo dėl naudojamų savadarbių petardų arba pirotechnikos priemones naudojant nepilnamečiams, neblaiviems asmenims.

Incidentų daugiau kildavo, kai nebuvo ribojamos vietos ir teritorijos, kur galima tokias priemones naudoti.

Atsiradus daugiau motyvuotų apribojimų, sugriežtinus prekybą tokiomis priemonėmis, nelaimių tikrai sumažėjo. Be abejo, gyventojai taip pat tapo sąmoningesni, atsargesni„, - “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Ugniagesių patarimai

Kad švenčių neapkartintų nelaimės ir traumos, pirotechnikos priemones naudoti reikia itin atsakingai - taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Pirkti tik specializuotose parduotuvėse, kurios prireikus galėtų pateikti leidimus prekiauti pirotechnika.

Išsirinkus pirotechnikos priemones, įsitikinti, kad pakuotė nėra pažeista, kad nurodyta naudojimo instrukcija ir galiojimo laikas. Iš anksto nusipirktas pirotechnikos priemones reikėtų saugoti sausoje, vėsioje patalpoje, ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo ir elektros prietaisų, per didelė drėgmė gali pakenkti, o karštis - tapti gaisro priežastimi.

Pirotechnikos priemones leidžiama naudoti tik atviroje teritorijoje, toliau nuo žmonių, automobilių ir pastatų. Draudžiama naudoti priemones, kurių pakuotė pažeista. Pirotechnikos priemones reikia statyti tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Nedegti fejerverko pasilenkus virš jo, nelaikyti degančio fejerverko rankose.

Jeigu pirotechnikos gaminys nesuveikė, nereikia prie jo artintis mažiausiai 15 minučių arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Pirotechninio gaminio nereikia ardyti arba uždegti iš naujo. Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį. Vaikai leidžiamas pirotechnikos priemones turėtų stebėti prižiūrimi suaugusiųjų. Gyventojams patariama iš balkonų išnešti greitai užsidegančius daiktus, kurie gali užsidegti nuo paleistų petardų.

Fejerverkai pabrango

Parduotuvės „Torpeda“ Klaipėdoje, kurioje prekiaujama ir fejerverkais, vadovas Haroldas sakė, kad pastaruoju metu fejerverkų kainos padidėjo, kadangi dabar iš Kinijos labai sunku atsivežti prekių. Konteinerių kainos padidėjo tris kartus. Vietoj 8 tūkst. eurų dabar konteinerį atsisiųsti kainuoja 30 tūkst. eurų.

Jam antrino parduotuvės darbuotojas Kevinas: „Šiemet fejerverkai yra stipriai pabrangę dėl visų tų detalių, plastmasių, parako. Viskas brangsta. Tai ir jie pabrango 15 proc.“

"Išaugo ne tik kainos, bet ir pardavimai. Ko gero, žmonės po karantino nori labiau atsipalaiduoti. Nepaisant pandemijos jie nori švęsti, perka fejerverkus tikėdamiesi gauti emociją.

Tie, kurie renkasi alkoholį, dar blogiau investuoja savo pinigus. Aš pats mėgstu fejerverkus, jeigu nemėgčiau, nedirbčiau tokio darbo.

Vasaros metu, birželį, liepą, rugpjūtį ir netgi rugsėjį, fejerverkus perka jaunavedžiai, o prieš Naujuosius metus - kiti žmonės. Vasaros sezonui pasibaigus tenka laukti gruodžio, o kitu metu pardavimai sustoja, perka tik vienas kitas žmogus", - pasakojo ponas Haroldas.

Fejerverkų kainos svyruoja nuo 20 iki 200 eurų, suprantama, tai priklauso nuo to, koks fejerverkas pasirenkamas. Jeigu simbolinis, jį galima įsigyti ir už 20 eurų, jeigu kiek rimtesnis - už 50, o vestuvėms kainos prasideda nuo 100 eurų. Pasak Haroldo, dažniausiai žmonės renkasi fejerverkus, kainuojančius iki 50 eurų, jie paklausiausi.

„Fejerverkai brangūs, bet žmonės perka, ypač vasarą. Daugiausia perkami pigesni. Šiuo momentu turime fejerverkų, kurie kainuoja nuo 9 iki 250 eurų. Didesnius ir brangesnius fejerverkus paprastai perka žmonių grupės, jie susimeta pinigus.

Sutinku, kad pinigai iššaudomi į orą, bet jeigu jubiliejus ar vestuvės, žmonės tikrai jų nepagaili - juk fejerverką perka vieną kartą per metus“, - savo nuomonę išsakė Kevinas.

Raktažodžiai
Tiek prirase, o naudos 0 (zero). Tam ir saudo, kad grazu. Smirdetu, niekas neuostytu...
Ramus, 2021-09-17 11:52
Negalioja, Klaipėdos mieste tie fejerverkai leidžiami ir iki vidurnakčio, ir po vidurnakčio. Niekas to nefiksuoja, nebaudžia. Vasara tai vyksta nuolat.
Triukšmui laikas, 2021-09-17 11:39
Tuščias neurotiku straispsnis......kaip jankei žudė raketomis vaikus ir moteris Afganistane.....jie jau ne verkia ir nebijo
Talibanas, 2021-09-17 11:20
Sidebar placeholder