Žinomas psichiatras – apie gyvybės langelyje paliktą dvejų metų mergytę: gal reikėtų tą langelį mažinti?

Anot vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, tai yra vyriausias vaikas, paliktas gyvybės langelyje. Prieš tai 2013 m. taip pat Kaune buvo paliktas 1 metų 7 mėnesių berniukas.

Kaip į tokį įvykį raguoja dvejų metų vaikas?

Ekspertų teigimu, ankstyvi santykiai, ypač su pirmaisiais globėjais, vaidina lemiamą vaidmenį vaiko emocinėje ir socialinėje raidoje. O staigus ir ilgalaikis atskyrimas nuo tėvų gali sutrukdyti vaiko raidai ir vystymuisi, psichologinių traumų pasekmės gali likti visam gyvenimui.

Mergaitė gali būti traumuota

Anot žinomo psichiatro, psichoterapeuto, „Ažuolyno klinikos“ įkūrėjo Raimundo Aleknos, tokios situacijos, kai gyvybės langelyje atsiduria jau kalbantis ir vaikštantis vaikas, neturėtų būti.

„O kaip dvejų metukų mergaitė tilpo į tą langelį? Vadinasi, reikia mažinti langelį, jeigu tokius vaikus palikinėja“, – svarsto R. Alekna.

Paklausus jo, ar dvejų metų vaikas, kuris pats vaikšto, valgo, šneka ir protauja, suvokia, kad jį paliko tėvai, šis atsako teigiamai: „Taip, be jokios abejonės, dvejų metukų vaikas jau prisirišęs prie tėvų. Neabejotinai, kad jis suprato, kad kažkas įvyko ne taip.“

Nors įprastai vaikai traumuojančius išgyvenimus stengiasi pamiršti, anksčiau ar vėliau šie prisiminimai atgyja ir gali kankinti vaiką.

„Įprastai vaikai psichotraumuojančius išgyvenimus stengiasi pamiršti. Tai yra toks savigynos mechanizmas. Bet praktika rodo, kad tuos psichotraumuojančius išgyvenimus, tą vadinamąjį kompleksinį potrauminį streso sutrikimą, gan ankstyvus gyvenimo savo etapus gyjimo procese vaikai gali prisiminti“, – samprotavo R. Alekna.

Dabar, anot eksperto, vaikas turi būti traumuotas vienokiu ar kitokiu laipsniu. Netekus tėvų visam laikui gali atsirasti apleistumo, liūdesio, pykčio ir sumišimo jausmas. Vaikas gali sunkiai suprasti situaciją ir patirti įvairių emocinių reakcijų.

Kiek vėliau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad mergaitė šiuo metu jau yra pas laikinus globėjus. Nors budinti globėja stengiasi sukurti vaikui saugią aplinką, neslepiama, kad išgyvenimų netrūksta – mergaitę teko raminti, buvo labai daug ašarų. Pripažįstama, kad tai skaudus įvykis, kurio pasekmės bus aiškios ateityje.

Ką nors pakeisti sunku

Lygiai taip pat svarbu, kokias patirtis vaikas sukaupė dar iki dvejų metų, nes, kaip sako R. Alekna, tuomet jo psichika paveikiama labiausiai.

„Priklausomai, ką jis išgyveno iki dvejų metų. Yra mokslininkų nustatyta, ne vienas tyrimas, bet tokia bendra pozicija ir nuomonė – psichotrauminiai išgyvenimai iki dvejų metų lemia pačius sunkiausius psichikos sutrikimus suaugusiam amžiui. Tai šizofrenijai būdinga simptomatika, šizotipinio, bipolinio sutrikimo. Kritinių situacijų suaugusiam amžiui atsiradimas gali išsiprovokuoti“, – aiškino psichiatras.

Atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, patyrę ankstyvo amžiaus gyvenimo sutrikimų, pavyzdžiui, nuolatinį tėvų nebuvimą, gali būti pažeidžiamesni dėl psichinės sveikatos problemų, įskaitant nerimą, depresiją ir elgesio problemas.

Tokį įvykį bent kiek kompensuoti dabar gali tik nepriekaištinga vaiko priežiūra ir ypač gerų sąlygų mergaitės raidai sudarymas.

„Svarbu nesudaryti prielaidos retraumatizavimui, nes paparastai tos ankstyvosios traumos išsiprovokuoja vis naujus psichotraumuojančius išgyvenimus. Jie vadinami retraumatizavimu. Tarsi įsijungia kažkoks įstrigęs mechanizmas. Taip nutinka, kad žmogus vėl ir vėl patenka į tokią situaciją, kur yra traumuojamas“, – aiškino R. Alekna.

Tėvai nepajėgūs pasirūpinti vaiku

Tiesa, tėvai per tris mėnesius gali bandyti susigrąžinti vaiką. Tačiau tai, anot pašnekovo, ne visuomet geras sprendimas.

„Jeigu tėvai yra nestabilūs ir vartojantys psichotropines medžiagas ar turintys priklausomybių, po to išsiblaivę sugalvojo, kad vaiką geriau reikia atsiimti, toks blaškymas papildomai bus traumuojantis“, – kalbėjo ekspertas.

Kodėl tėvai palieka vaikus apskritai? R. Alekna atsako, kad paprastai tėvai, paliekantys savo vaikus gyvybės langeliuose, nėra pajėgus patys pasirūpinti savo vaikais.

„Aš manau, kad tokiu atveju tėvams buvo reikalinga psichologinė, psichoterapinė pagalba. Juk taip jau nutiko, kad tokio amžiaus vaiką atidavė į tą langelį, akivaizdu, kad jie buvo sutrikę, turintys sunkių psichologinių ar net psichiatrinių problemų. Be jokios abejonės, šiuo atveju būtina pagalba tėvams“, – sakė psichiatras.

„Atsisakius vaiko, akivaizdu, kad išgyvenimai tėvams bus ženklūs, ir aš manau, kad tai irgi atsilieps jų psichinei būsenai“, – pridūrė jis.