Samanta Pinaitytė: „Bandau net negalvodama, ar man pasiseks“

„Iš tiesų man tai buvo didžiulė staigmena, kai teatro kolegos pasidalijo šia džiugia žinia. 

Bet balsavimo net neturėjau kada sekti, nes kaip tik Klaipėdos dramos teatre ruošėmės spektaklio vaikams „Bildukas“ premjerai. Tad esu labai dėkinga visiems, kurių dėka patekau į finalą. 

Tai didžiulė dovana, kai pamatai, kiek iš tikrųjų žmonių tave palaiko“, - džiaugiasi S. Pinaitytė.

Šie metai aktorei - ypatingi. Ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip pradedančioji menininkė. 

S. Pinaitytė kuria Klaipėdos dramos teatre, „Taško“ teatre, Šeiko šokio teatre, kine, rašo dramaturgijas spektakliams ir aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose. 

Taip pat ji veda teatro užsiėmimus vaikams ir kūrybines dirbtuves žmonėms su negalia, skleisdama teatro terapijos galią.

Samanta, jei pavyktų laimėti konkurso „Švyturio Klaipėdos ateities stipendija“ finalą, ar jau galvojote, kur panaudotumėte laimėjimą - 5 000 eurų?

Kol neturiu pinigų, stengiuosi jų neskaičiuoti, bet, žinoma, svajonių ir didelių kūrybinių tikslų turiu daug.

Mėgstama sakyti, kad geriausias kūrėjas - alkanas? Bet juk ir menininkams reikalinga finansinė paskata?

Žinoma. Kadangi priklausau aktorių gildijai, kaip tik buvo apklausa, koks dabar yra aktorių atlyginimas - situacija gana liūdna, nes daugelis net negauna vidutinio atlyginimo. 

Kad galėtum daugiau uždirbti, reikia pakelti didžiulius krūvius, vaidinti keliuose teatruose, dalyvauti įvairiose kitose veiklose. Aš - ne išimtis.

Kol neturiu pinigų, stengiuosi jų neskaičiuoti, bet, žinoma, svajonių ir didelių kūrybinių tikslų turiu daug.

Pasidalinkite, ką šiuo metu kuriate.

Pristatėme premjerą vaikams „Bildukas“, gastroliuojame su kitų teatrų spektakliais po Lietuvą. Dabar „Taško“ teatre kartu su Agnija Šeiko ruošiame naują spektaklį „Trijulė aukštyn kojom“, taip pat laukiu prasidedančių repeticijų Klaipėdos dramos teatre su režisieriumi Elmaru Senkovu.

Nors Jūs vis dar vadinama jaunosios kartos aktore, bet jau labai ryškiai įsitvirtinote meno pasaulyje ir sulaukėte labai ryškių įvertinimų. Kaip galvojate, kas lėmė, kad taip greitai užkopėte ant kūrybinio ledkalnio viršūnės?

Nemanau, kad galėčiau tai apibrėžti kaip ledkalnio viršūnę. Aš labiau koncentruojuosi į procesą, o ne į rezultatą, nes aš tiesiog labai myliu savo darbą. Man labai svarbu, ką mes kiekvienu spektakliu norime pasiekti. 

Kiekvienas spektaklis turi savo idėją ir neša žinutę žiūrovams, todėl kurdama daugiausiai koncentruojuosi į tai… Nelabai ir galėčiau atsakyti, kas lėmė tokius turiningus ir sėkmingus metus.

Galbūt, be akivaizdaus talento, turite kitų žmogiškų savybių, kurios padeda kopti į karjeros aukštumas?

Aš manau, kad ir talentas yra išugdomas. Vedama šios minties aš ir rinkausi aktorystės studijas. Iš tiesų labai savimi nepasitikėdavau, net ir dabar jaučiu, kaip nepasitikėjimas dažnai mane stabdo. Bet būtent tai mane ir vedė į įvairias veiklas. 

Aš visada noriu kuo daugiau išmokti, patobulėti ir pasiimti viską iš bet kurios situacijos, todėl stengiuosi dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, taip pat atrankose teatre ar kine. 

Bandau net negalvodama, ar man pasiseks, bet vien dėl to, kad įgyčiau naujos patirties. Ji labai praverčia ir scenoje, ir gyvenime.