Kaip gelbstimi žmonės jūroje ir mariose
(3)Paklaustas, kokia pagrindinė koordinacinio centro problema, jo viršininkas A. Širvys atsakė: „Tai, kad nei Vilnius, nei Kaunas, nei Klaipėda neturi sraigtasparnio nusileidimo aikštelės šalia ligoninės. Apie tai kalbame jau 20 metų. Kartą britai savo sraigtasparniu atskraidino nukentėjusįjį į uostamiesčio ligoninę. Labai ilgai jiems reikėjo aiškinti, kodėl šalia miesto ligoninės jie turi leistis ant pievos. Civilizuoti žmonės to nesupranta.“
Visi civilizuoti miestai turi tokias aikštele arba ant ligoninių pastatų, arba šalia jų - dideles, sertifikuotas, su H raide ir apšviestas. O pas mus sraigtasparniai leidžiasi pievelėje šalia Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos jūrininkų ligoninės.
Koordinacinio centro viršininko teigimu, vasarą pievelėje, tapusioje sraigtasparnio nusileidimo vieta, nupjauta žolė gali patekti į turbinas ir sukelti dar didesnę nelaimę. Žiemą aikštelė gali būti nenuvalyta.
Be to, leidžiantis sraigtasparniui turi atvykti policija ir užtikrinti saugumą. Vieta yra, tik neįrengta aikštelė. Kažkada buvo žadama ją padaryti ant ligoninės stogo. Dar klausimas, ar jo konstrukcija išlaikytų sunkų sraigtasparnį.
A. Širvio teigimu, dažniausi gelbėjimo atvejai, kai iš laivo reikia paimti susirgusį keleivį ar susižeidusį įgulos narį ir pristatyti į ligoninę.
Kitas dalykas, gelbėtojai labai norėtų žinoti, ar tas žmogus išgyveno, tačiau ligoninės tokios informacijos neteikia.
„Užtektų trumputės žinutės, pavyzdžiui, nukentėjusiojo būklė stabili, pavojus gyvybei negresia. Be to, mums reikalinga trumpa informacija savianalizei. Jeigu žmogus mirė, gal mes kažką ne taip padarėme?“ - aiškino A. Širvys.
Būna ir nesusipratimų
„Į jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą skambina moteris iš Londono - Vilniuje bute, tokiu ir tokiu adresu, jos giminaitis labai blogai jaučiasi ir ruošiasi nusižudyti. Suprantama, mes jai niekuo negalėjome padėti, bet tą informaciją perdavėme Bendrajam pagalbos centrui (BPC)“, - sakė Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro (JGKC) viršininkas ir pridūrė, kad greičiausiai informacijos kam skambinti moteris ieškojo „Google“.
Centro kapitonas koordinatorius Rimvydas Jakštas pridūrė, kad Didžiosios Britanijos institucijos, ne tik piliečiai, skambina į Jūrų gelbėjimo centrą todėl, kad nepavyksta užmegzti ryšio, pvz., su sergančia mama, su giminaičiu, norinčiu pasidaryti galą, ir t. t.
Jūrų avarinio ryšio operatorius Aurelijus Bičkaitis pasakojo, kad, būna, paplūdimiu vaikščiojanti moteris paskambina į BPC ir sako matanti apsivertusią valtį, o prie jos žmogų. Nuskrenda sraigtasparnis, o ten - akmuo.
„Būna, priplaukia gelbėtojai, o aitvaruotojas paprašo netrukdyti jam treniruotis. Arba vaikšto žmogus paplūdimiu, pamato paliktus moters rūbus ir skambina gelbėtojams. O kur mes turime ieškoti - vandenyje ar miške? Išskrenda sraigtasparnis, o už kokios valandos prie rūbų pareina ponia“, - prisiminė A. Širvys.
Gali pasitelkti įvairius laivus
2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė kariškiams koordinacinį centrą ir jo funkcijas bei laivą „Šakiai“. Karinių jūrų pajėgų (KJP) JGKC jūros rajone atlieka dvi funkcijas: paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo. Jūros rajonui priklauso Lietuvos vandenys jūroje, uostas ir Kuršių marios.
Vadovauja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo operacijas JGKC, o darbus vyko skirtingos pajėgos. Suprantama, kad karo laivai į marias įplaukti negali, o pasieniečiai gali, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba turi savo valtis, uoste nuolatos patruliuoja Uosto direkcijos locmanų kateris. Jeigu kas nutinka jūroje, pakeliamas sraigtasparnis, siunčiamas budintis karinis laivas.
Pagal paieškos ir gelbėjimo planą yra paskirti vienetai, kuriais centras gali disponuoti ir kokiuose rajonuose. Kuršių mariose, Kopgalyje ir Nidoje yra pasieniečių vienetai. Sraigtasparnis gali pasiruošti kilti dieną per 15, naktį - per 30 minučių. KJP laivas gali išplaukti per valandą. Be to, gelbėjimo operacijai centras gali pasitelkti jūroje esančius tiek karinius, tiek civilinius laivus.
„Esame ne kartą nutraukę karinių laivų pratybas ir jie vykdė paieškos ir gelbėjimo operacijas“, - sakė JGKC viršininkas A. Širvys.
Lietuvoje savanorių sistemos nėra
Tiek švedai, tiek estai, tiek suomiai turi savanoriškąją paieškos ir gelbėjimo sistemą, mat daugelis gyventojų turi katerius.
Savanoriai deklaruoja save pakrančių apsaugos tarnybai. Atvyksta pareigūnai, sertifikuoja ir žmogus tampa nuolatiniu budėtoju.
Jis praneša apie savo parengtį, kada galėtų padėti vykstant gelbėjimo operacijai. Atlygio už tai jis negauna, jam tik sumokama už šiam tikslui sunaudotą kurą. Pasak A. Širvio, tokia praktika naudojama daugelyje šalių.
Lietuvoje savanoriško gelbėjimo nėra. JGKC viršininko manymu, tokia sistema galbūt būtų veiksminga Kuršių mariose. Ten sparčiai plečiasi rekreacinė veikla, turima daug vandens sporto šakų, masiškai daugėja laivelių, deja, nelaimingų įvykių - taip pat.
„Kol kas Kuršių mariose susitvarko pasieniečiai ir jose turėti tokią savanorišką tarnybą būtinybės nėra. Ateityje, turint omenyje plėtrą, gali prireikti“, - sako A. Širvys.
Viršininkas - laivavedys
A. Širvys Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete įgijo laivavedžio bakalauro kvalifikaciją. Paskui jis baigė kursus Lietuvos karo akademijoje ir 1998 m. gegužę pradėjo dirbti KJP.
Pirmas A. Širvio laivas, kurio vadu jis tapo, buvo „Sūduvis“.
„Labai džiaugiuosi, kad jis dar gyvas, žmonių lankomas“, - sakė jis.
Vėliau jis buvo ir aprūpinimo laivo „Vėtra“ (jau nurašytas) vadas, ir pirmasis štabo laivo „Jotvingis“ vadas, perėmęs jį Norvegijoje ir parplukdęs į Klaipėdą.
Vėliau jis tarnybą ėjo įvairių KJP kranto padalinių skyriuose, o prieš dvejus metus buvo paskirtas JGKC viršininku. Šio darbo patirties įgijo daugelyje kursų Amerikoje. Prieš pradėdamas eiti JGKC viršininko pareigas dvi savaites lankė Estijos jūreivystės akademijos organizuojamus paieškos ir gelbėjimo misijos koordinatorių kursus.
„NATO štabe buvau dalykų, kuriuos galima koreguoti, analitikas. Po įvykių rinkau medžiagą apie juos, dirbau kartu su tam tikrų sričių ekspertais, kurie išnagrinėję problemą siūlydavo jos sprendimo būdus. Stengiuosi tą praktiką pritaikyti ir čia, JGKC. Nuolatos peržiūriu medžiagą apie mūsų įvykius“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Širvys.
Centre dirba civiliai
JGKC pamainoje 24 valandas budi du civiliai žmonės: gelbėjimo operacijoms vadovaujantis kapitonas koordinatorius ir jo asistentas, ryšio valdymo sistemų operatorius, padedantis palaikyti kapitonui ryšius. Per Nidą, Klaipėdą ir Šventąją centras valdo beveik 30 radijo stočių.
Iš viso yra 5 pamainos, dirbančios kas ketvirtą parą. Viršininkas visiškai pasitiki savo kompetentingais kapitonais koordinatoriais.
Be JGKC viršininko, jo štabe dar yra jo pavaduotojas kariškis ir civilis pavaduotojas taršos klausimams. Visi trys jie atlieka administracinę funkciją.
Paieškos ir gelbėjimo operacija būna suskirstyta į fazes. Pirmoji visada būna nežinomybės fazė.
„Niekur nėra parašyta, ką reikia daryti per pirmą paieškos ir gelbėjimo operacijos nežinomybės fazę. Čia daug kas priklauso nuo kapitono koordinatoriaus. Gelbėjimo operacijos kainos skaičiuoti mums niekada nereikėjo. Labai nenorėčiau to daryti dėl galimos spekuliacijos apskaičiuoti, kiek kainuoja žmogaus gyvybė“, - teigia JGKC viršininkas.
Turto negelbsti
Paklaustas, ar JGKC gelbsti ir žmonių turtą, viršininkas atsakė: "Ne. Dėl to sulaukiame vieno kito priekaišto. Visos konvencijos mus įpareigoja gelbėti gyvybę. Pasaulinėje praktikoje yra buvę kuriozinių nutikimų, kai žmonės nesutinka palikti skęstančio laivo. Pasitaiko tokių hidrometeorologinių sąlygų, kai saugiau gelbėti laivą su visais žmonėmis, nei juos ištraukti po vieną.
Neseniai Latvijoje, Rygos įlankoje, užsidegė laivas, kapitonas su įgula labai greitai evakavosi, o laivą paliko dreifuoti. Bet laivo savininkė pasamdė du buksyrus, jie pagavo laivą, neleido užplaukti ant seklumos. O gaisras laive pats užgeso.
Jeigu laivas yra nešamas į krantą, mes turime vykdyti kitą užduotį - išsilies naftos produktai, teks likviduoti taršą", - pasakojo A. Širvys.
Susidraugavo su jachtos įgula
20 m/s vėjo greitis - rimta riba skristi Karinių oro pajėgų sraigtasparniui. Pučiant gūsingam vėjui sraigtasparniui sunkiau išlaikyti stabilumą, pavojinga leistis ant denio, kai laivas siūbuoja. Ištraukti iš vandens žmogų žymiai paprasčiau, nors bangavimas 2 metrai. Gelbėtojas jį prisisega diržais prie savęs ir jie abu pakeliami į sraigtasparnį.
„2019 m. skendo jachta, esant gana dideliam bangavimui teko nukelti jos įgulą. Bet jos nariai turėjo sušokti į vandenį ir nutolti šiek tiek nuo jachtos. Buvo pavojinga gelbėtojui leistis prie siūbuojančio laivo. Su jos įgula iki šiol glaudžiai bendradarbiaujame, kai darome pratybas ir mums reikia statistų. Įgulos nariai suvokė mūsų būtinybę būti nuolatos pasirengusiems gelbėti“, - sakė viršininkas.
Vienais metais išgelbėti 304 žmonės
Per 2012-2022 m. laikotarpį daugiausia bendrų įvykių buvo pernai - 86, 2021 m. - 78, daugiausia žmonių - 304 - išgelbėta 2012 m., 136 - 2016, 62 - 2017 m., buvo metų, kai padėta daugiau nei 30 nelaimės ištiktųjų. Daugiausia žmonių žuvo 2018 m. - 9. Kiekvienais metais fiksuota po vieną ar kelias žūtis. Daugiausia pranešimų apie taršą - vienuolika - buvo 2012, 2020 ir 2021 m. Daugiausia klaidingų signalų - devyniolika - gauta 2021 m.
Centras veda ir kitų įvykių, kurių daugiausia - trisdešimt - buvo 2018 m., statistiką. Kas tie kiti įvykiai? Paprasčiau pasakius, - nepasitvirtinę.
„Žvejojo du žvejai, jų valtis pradėjo skęsti. Vienas žvejys parplaukė į krantą savo jėgomis ir pranešė apie kitą, kurį reikia gelbėti. Mes staigiai susiruošėme, bet paskui buvo pranešta, kad ir tas kitas parplaukė savo jėgomis. Operacija realiai neprasidėjo, vienetai aktyvuoti nebuvo, nieko neįvyko, todėl jį kvalifikuojame kaip kitą įvykį“, - aiškino JGKC viršininkas.
Apskaičiuoja, kur jachta galėtų būti
A. Širvio teigimu, būtina nuolatos modernizuoti gelbėjimo įrankius.
„Keičiame kompiuterius, programines įrangas. Turime vieną programinę įrangą skaičiuoti galimam dreifui, šį mėnesį žada instaliuoti naują. Tas procesas negali nutrūkti. Pamaina vykdo operacijas, o mano štabas turi padaryti taip, kad ji turėtų su kuo tai daryti. Norėtųsi, kad sklandžiau vyktų visi techninio aprūpinimo dalykai, visi techniniai projektai, nes tai pats kebliausias ir komplikuočiausias reikalas“, - sako JKGC vadovas.
Nemirsetoje jau kelerius metus budi ir gelbėti skrenda prancūziškas sraigtasparnis.
„Mane patį jis naktį nukėlė nuo “Jotvingio„ ir parskraidino į krantą. Treniravomės. Man kaip būsimam JGKC viršininkui buvo svarbu suprasti, kaip tai vyksta“, - aiškino A. Širvys.
Paklaustas, kam jiems reikia nuolatos atnaujinti programines įrangas, JGKC viršininkas atsakė: „Atliekame daug sudėtingų matematinių skaičiavimų, aparatūra turi dirbti nepriekaištingai. Pavyzdžiui, paskambino moteris ir pasakė, kad jos 72 metų vyras prieš savaitę vienas su jachta išplaukė iš Švedijos į Gotlandą, paskui planavo vykti į Liepoją, bet iš jo negaunama jokių signalų. Mes pasižiūrime, kur paskutinį kartą jį užfiksavo AIS sistema (automatinė laivų identifikavimo sistema), apskaičiavę vėjo, srovės, laivo greitį nurodome, kuriame rajone reikėtų žvalgytis jachtos. Tas vyras atsirado, pats paskambino, kai jau buvo prie pat Latvijos kranto“, - pasakojo centro viršininkas.
Vitos JUREVIČIENĖS, redakcijos archyvo ir KJP archyvo nuotr.
Rašyti komentarą