Klaipėdos uoste dažnėja traukūnai

Pasirodo, kaip viena iš traukūno susidarymo priežasčių gali būti artėjantys žaibai. Norite tikėkite, norite ne, bet Baltijos jūroje būna cunamio bangos, tiesa, jos vadinamos meteocunamio bangomis.

Koks reiškinys yra tas traukūnas?

Kalbėdami apie traukūno fenomeną Klaipėdos uoste mes vienu žodžiu apibūdiname daug skirtingos prigimties procesų. Lietuvos mokslininkas geografas, fizinių mokslų daktaras Vaižgantas Kirlys Klaipėdos uoste išskyrė tris fenomenus.

Vienas jų - trauklys, traukmuo arba tai, ką mes bendrai vadiname traukūnu: kai uoste susidaro žemo dažnio ilgaperiodinės bangos, kurios trūkčioja laivus.

Dar yra blaškeva - tai netvarkingas ir chaotiškas bangavimas, kai uoste atsiranda skirtingų krypčių bangų sandūros. Bangos ateina iš Baltijos jūros ir iš Kuršių marių ir susiduria uoste.

Trečia yra vandensruva - tai skirtingų krypčių vandens sluoksnių judėjimas. Ji atsiranda tada, kai uoste susidaro labai stiprios, greitos, neturinčias pastovios krypties srovės ar kai būna dviejų ar trijų sluoksnių srovių sistema.

Klaipėdos uoste susimaišo Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, kuris yra skirtingas savo fizikinėmis savybėmis: gali būti skirtinga ir vandens temperatūra, ir druskingumas, vadinasi, skirtingas ir vandens tankis. Todėl tas vanduo susisluoksniuoja. Tarkime, paviršiuje galime turėti vandens srovę, tekančią iš Baltijos jūros į Kuršių marias, o priedugnėje - iš Kuršių marių į Baltijos jūrą. Tai tarsi dvi upės, kurios teka į skirtingas puses, o per vidurį turi vykti uosto darbai.

Visi šitie fenomenai ir kartu, ir atskirai, kai pasireiškia nepriklausomai vienas nuo kito, dabar vadinami bendru terminu - traukūnas. Viskam, kas vyksta Klaipėdos uoste, mes vartojame vieną terminą traukūnas.

Kada traukūnas Klaipėdos uoste būna pavojingas?

Remiantis oficialiais dokumentais, t. y. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pavojingų hidrometeorologinių reiškinių apibūdinimu, traukūnas yra staigus vandens lygio svyravimas uoste. Pavojingu jis laikomas tada, kai vandens lygio svyravimas būna daugiau negu 20 centimetrų per trumpesnį nei valanda laiko tarpą, o stichiniu ir labai pavojingu jis laikomas tada, kai vandens lygio svyravimas būna daugiau kaip 50 cm.

Mūsų uostas yra įdomios konfigūracijos - ilgas ir skirtingo pločio įvairiose vietose. Traukūnas nebūtinai turi susidaryti visame uoste vienu metu, jis gali atsirasti tik tam tikrose jo vietose. Pavyzdžiui, keltai Senojoje perkėloje dėl traukūno nekelia, o pietinė uosto dalis jo poveikio nejunta arba atvirkščiai.

Mažųjų laivelių, kurie stovi Danės upėje, savininkai neretai skundžiasi, kad laivai yra daužomi į krantinę. Ar traukūnas susidaro ir Danės upėje?

Taip. Danės upė yra Klaipėdos uosto tęsinys.

Mes tiriame ilgas bangas, kurių periodas yra nuo kelių minučių iki beveik trijų valandų. Ilgos bangos nėra gerai matomos. Jų atveju vandens lygio svyravimui, kol jis įvyksta, reikia daugiau laiko. Ilga banga, patekusi į uostą, jeigu jos ilgis sutampa su uosto pločiu kaip kartotinis skaičius, sustiprėja, padidėja ir įvyksta uosto rezonansas. Būna taip, kaip vonioje, jeigu staigiai į ją įsėdame - vandens masė pajuda iš vieno vonios krašto ir grįžta atgal, susidaro stovinti banga ir vanduo vonioje siūbuoja.

Jeigu uoste atsiranda banga, kurios ilgis sutampa su Danės upės pločiu, patekusi į upę ji rezonuoja ir vanduo pradeda teliūskuoti joje. Lygiai taip pat banga gali užsilenkti ir įeiti į Klaipėdos pilies uostelį.

Ar yra kokia nors vieta, kur ilgoji banga negali įeiti?

Banga gali įeiti visur. Svarbiausia, kad nesusidarytų jai sąlygos atsispindėti, kad neatsirastų sąlygos susidaryti stovinčioms bangoms.

Ar bėgant metams traukūnas kažkaip keičiasi?

Pats traukūnas keistis negali. Jis apribotas įėjusios bangos dažnio ir uosto konfigūracijos. Tačiau sąlygų susidaryti ilgoms bangoms Baltijos jūroje ir Kuršių mariose darosi vis daugiau. Kuršių marios yra didžiausia lagūna Europoje, jos dydis pakankamas, kad joje susiformuotų ilgos bangos. 

Mes pastebėjome, kad jos susiformuoja dažniau ir į uostą įeina dažniau, dažniau susidaro ir rezonansas. Daugėja fiksuotų traukūno atvejų.

Mano doktorantė Laura Nesteckytė kaip tik rašo disertacinį darbą šia tema. Ji analizavo istorinius fiksuoto traukūno atvejus. Buvo manoma, kad traukūnas yra šaltojo periodo reiškinys, kad jis dažniausiai atsiranda rudenį, kai būna daug audrų, pučia stiprūs vėjai. Bet taip nėra. 

Anksčiau būdavo fiksuojama 10 traukūnų per metus, o pastaraisiais metais jų jau būna ir 17, ir 20.

Jis gali atsirasti bet kuriuo metų laiku. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksuoja traukūnus ir vasarą. Traukūnai dažnėja. Anksčiau būdavo fiksuojama 10 traukūnų per metus, o pastaraisiais metais jų jau būna ir 17, ir 20.

Ar galima prognozuoti traukūno susidarymą?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja. Kai prognozuojama, kad Baltijos jūroje dėl audros gali susidaryti ilgos bangos, tikėtini pavojingi vandens lygio svyravimai uoste. Kadangi Klaipėdoje dirba aukšto lygio savo srities specialistai, kurie dažniausia remiasi savo ekspertine patirtimi, traukūnas prognozuojamas gerai. Tačiau jie neretai nesivadovauja oficialia traukūno prognozavimo metodika, jie jau žino, kada galima jo tikėtis.

Traukūną nebūtinai gali sukelti tik stiprūs šiaurės vakarų ar vakarų krypties vėjai, kaip nurodoma prognozavimo metodikoje. Ilgas bangas, kurios patekusios į uostą sukelia traukūną, gali sukelti ir staigūs atmosferos slėgio šuoliai. 

Traukūną gali sukelti likutinės audrų, vykusių kitose Baltijos jūros vietose, ilgosios bangos, kurios keliauja, tarkime, nuo Gotlando salos iki Klaipėdos ir patenka į uostą. Baltijos jūroje susidariusi stovinti banga, patekusi į Klaipėdos uostą, gali rezonuoti ir sukelti traukūną.

Kalbėdami apie traukūno fenomeną Klaipėdos uoste mes vienu žodžiu apibūdiname daug skirtingos prigimties procesų.

Terminas traukūnas apibūdina daug skirtingos prigimties ilgų bangų, kurios, patekusios į Klaipėdos uostą, sukelia traukūną.

Ar traukūnas būdingas tik Klaipėdos uostui, ar ir kituose uostuose yra kažkas panašaus?

Pasaulyje yra uostų, turinčių tokias pačias sąlygas susidaryti tokiems reiškiniams. Pavyzdžiui, Adrijos jūra yra ilga ir siaura, joje palankios sąlygos susidaryti stovinčioms bangoms. 

Šios jūros uostai pasižymi tokiu fenomenu. Mes vykdydami savo tyrimus labai glaudžiai bendradarbiaujame su Kroatijos mokslininkais, kurie atlieka panašius tyrimus savo pakrantėje. Rezonansų susidarymai uostuose tyrinėjami Australijoje, Japonijoje. Šis fenomenas yra plačiai paplitęs pasaulyje.

Koks jūsų tyrimų tikslas?

Mūsų tikslas - išsiaiškinti skirtingas ilgųjų bangų atsiradimo Baltijos jūroje prigimtis, kad galėtume patobulinti pačią traukūnų prognozavimo metodiką.

Jau dabar žinoma, kad viena iš traukūno susidarymo priežasčių gali būti įvardijami artėjantys žaibai. Esant žaibavimui mes turime labai staigų atmosferos fronto judėjimą. Labai staigus atmosferos slėgio kritimas išspaudžia dalį vandens Baltijos jūroje. Panašus principas kaip cunamio bangos, tik šiuo atveju vanduo išstumiamas ne iš dugno žemės drebėjimo metu, o bangą suformuoja labai didelis atmosferinis spūdis iš viršaus.

Buvo manoma, kad traukūnas yra šaltojo periodo reiškinys, iš tikrųjų jis gali atsirasti bet kuriuo metų laiku.

Tokio tipo bangos pasauliniame moksle turi specifinį pavadinimą - meteocunamio bangos. Taigi galime teigti, kad Baltijos jūroje mes turime cunamio bangas, tik jas sukelia ne žemės drebėjimai ar nuošliaužos. Kuršių mariose yra buvusi tikra cunamio banga, sukelta kopos nuošliaužos.

Ar ilgai dar tęsite savo tyrimus?

Šiuo metu mes įgyvendiname Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą, kuris bus tęsiamas dar porą metų. Su kolegomis iš Japonijos teikiame paraišką, kad galėtume tęsti tyrimus fokusuojantis į uostų konfigūraciją, į juose susidarančius rezonansus dėl į juos patekusių ilgųjų bangų.

Pas mus dar labai daug baltų lopų, susijusių su jūros bangomis, kuriuos galima tyrinėti. Nėra ir terminologijos.

Vadinasi, jums darbo bus ir ateityje?

Ne tik man, bet ir mano mokiniams, ir visiems, kas Lietuvoje pradės domėtis okeanografija ir jūrinėmis bangomis.

Kaip nutiko, kad jūs taip susidomėjote traukūnu?

Kai studijavau Talino technologijų universitete, mes pradėjome tyrimus norėdami išsiaiškinti, kaip bangos veikia krantą, analizavome skirtingos kilmės bangas - ir vėjines, ir laivų sukeltas bangas - kaip jos transformuojasi uoste ir veikia krantus. Talino uosto konfigūracija yra kitokia nei Klaipėdos.

Grįžus dirbti į Klaipėdą kartą keliantis keltu iš Senosios perkėlos jo kapitonas pasiskundė, kad uoste trūkinėjo laivų lynai, kad nežinia kodėl atsirado traukūnas. Pradėjau domėtis, kokios bangos susidaro Klaipėdos uoste. Teko ilgai diskutuoti, kol įsitikinome, kad staigų vandens lygio svyravimą sukelia labai ilga banga.