Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai kasmet sieja su maždaug 70-čia pasaulio valstybių. Mūsų šalies verslininkai savo prekes eksportuoja ir importuoja į tokias valstybes kaip Nigerija, Puerto Rikas, Brazilija, Kenija, Indonezija, Mozambikas, Kongo Demokratinė Respublika, Gvinėja ir daugelį kitų. 2023 metais Klaipėdos uoste perkrauta 32,7 milijono tonų krovinių, iš jų prie lietuviškos kilmės priskiriama daugiau nei 90 procentų.
Lietuvą garsina ir Klaipėdos uoste sėkmingai veikiantis laivų statybos ir remonto verslas. Mūsų šalies įmonėms savo laivus statyti, modernizuoti ar remontuoti patiki vokiečiai, prancūzai, norvegai, suomiai, olandai, danai ir kitų valstybių atstovai.
Čia statomi kruizinių laivų blokai, automobiliams ir keleiviams skirti keltai, žemsiurbės, vilkikai, žvejybiniai, mokslinių tyrimų, jūrinių vėjo jėgainių statybai ir aptarnavimui skirti bei kiti specialiosios paskirties laivai ir jų korpusai.
Į Klaipėdos uosto infrastruktūrą per pastaruosius 10 metų investuota daugiau nei pusė milijardo eurų. Visos šios investicijos buvo skirtos uosto modernizacijai, saugumui ir konkurencingumui užtikrinti, kad laivybos linijos, importuotojai ir eksportuotojai rinktųsi būtent mūsų šalies uostą.
Per artimiausius 4 metus suplanuotų investicijų dydis siekia dar ketvirtadalį milijardo eurų. Investicijos į uosto infrastruktūrą ne tik skatina jame veikiančias įmones investuoti į uosto terminalus ir įvairius įrenginius, bet ir kuria papildomą naudą valstybės ekonomikoje.
Pro Klaipėdos uosto vartus kasmet į jį įplaukia daugiau nei 5 000 tūkstančiai laivų su įvairių pasaulio valstybių vėliavomis ir įgulomis. Pernai per Klaipėdos uostą keliavo daugiau nei 355 tūkstančiai keleivių, iš jų kruiziniais laivais šalį pasiekė per 42 tūkstančius turistų.
Per kruizinių laivų sezoną Lietuvos pajūrį aplanko ir su mūsų šalies kultūra susipažįsta kanadiečiai, vokiečiai, meksikiečiai, japonai, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos ir dar daugelio valstybių piliečiai.
Pernai Klaipėdos uostas, atšventęs uosto perdavimo Lietuvai 100-etį ir daug kalbėjęs apie per tą laiką jam tekusius iššūkius, kartu įrodė ir savo svarbą mūsų šaliai. Pasaulyje yra 44 šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros.
Jei ne drąsūs žingsniai 1923-iaisiais, Lietuva taip pat galėjo amžiams prarasti uostą ir priėjimą prie Baltijos jūros. Lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.
Būtent Klaipėdos uostas leido šaliai išsivaduoti nuo prekybinės priklausomybės su viena užsienio rinka, o praėjus 100 metų drąsiai teigti, kad būtent Klaipėdos uostas yra Lietuvos nepriklausomybės, ekonominio savarankiškumo garantas.
Klaipėdos uostas taip pat yra tas, kuris užtikrina šalies energetinę nepriklausomybę.
Šiandien Klaipėdos uostas yra modernus, diegiantis inovacijas, atsinaujinančios energijos šaltinius. Daug dėmesio čia skiriama aplinkosaugai, siekiama mažinti poveikį aplinkai per tvarius sprendimus: modernizuojant įrangą, vystant naujus aplinkai draugiškus projektus.
Uosto direkcija ir uoste veikiančios privačios įmonės kasmet prisideda prie renginių miestiečiams ir jo svečiams, yra ilgamečiai švietimo, kultūros mecenatai, finansuoja uostamiesčio kelių rekonstrukcijos projektus. Daug dėmesio skiriama moksleiviams ir studentams: organizuojamos ekskursijos, supažindinama su uosto specifika, prisidedama prie inžinerinių profesijų reklamavimo.
Klaipėdos uoste teikiamos krovos, logistikos, laivų statybos ir remonto paslaugos, čia kuriama pridėtinė vertė neabejotinai ženkliai prisideda prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo, valstybės pajamų didinimo, darbo vietų kūrimo bei eksporto galimybių augimo.
Klaipėdos uostas susijęs su dauguma ūkio šakų: gamyba, sunkiąja bei lengvąja pramone, per uostą keliauja ir plataus vartojimo prekės.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą