Permainos pasaulyje blogino „Klaipėdos Smeltės“ rezultatus

Bendrovėje, kurioje dirba apie 300 darbuotojų, pernai perkrauta 564,3 tūkst. konteinerių, o tai yra apie 10 proc. mažiau nei 2022-aisiais. Beveik perpus krito „transšipmento“ - kai kraunama iš laivo į laivą - konteinerių krova.

Bendrovės vertinimu, neigiamiems krovos pokyčiams didžiausią įtaką darė permainos pagrindiniuose Europos uostuose, kurie atsigavo po koronaviruso pandemijos.

„Konteinerių apyvartos sumažėjimą didžiąja dalimi nulėmė paaštrėjusi konkurencija su tradiciniais “hubais„ Vakarų Europos terminaluose - Antverpene, Roterdame, Brėmenhafene ir kitur, kur, pasibaigus su pandemija susijusiems apribojimams, atsivėrė nauji šių uostų pajėgumai“, - skelbia „Klaipėdos Smeltė“ savo praėjusių metų ataskaitoje.

Anot jos, mažėjimui įtaką taip pat darę pasikeitę pasauliniai maisto produktų gabenimo maršrutai, kurie anksčiau buvo siejami su Klaipėda, taip pat dėl lėtėjančios ekonomikos kritusi konteinerių krovos paklausa Skandinavijos ir Baltijos šalyse.

Neigiamą įtaką darė ir pernai įvestos naujos sankcijos Rusijai.

Uoste „Klaipėdos Smeltės“ terminalo užimama konteinerių rinkos dalis smuktelėjo 6,2 proc. iki 53,3 procento. Šiemet bendrovė tikisi nežymaus, apie 3 proc., konteinerių krovos augimo.

Bendras krovos rezultatas smuko 28,4 proc. - iki 4,61 mln. tonų.

Apsunkinus naudotų automobilių iš JAV įvežimą į Ukrainą, sumažėjo „Klaipėdos Smeltėje“ perkraunamų transporto priemonių, tačiau didėjo metalo gaminių ir statybinių medžiagų krova, planuojama, kad generalinių krovinių įmonėje daugės ir kitais metais.

Bendrovės pajamos pernai siekė 30,4 mln. eurų, kai užpernai jos viršijo 32,4 mln. eurų.

2023 metais „Klaipėdos Smeltė“ uždirbo 848,8 tūkst. eurų grynojo pelno - net 5,8 karto mažiau nei 2022-aisiais.