Populiarėja nardymo gido profesija

Kodėl mokote nardyti Plateliuose?

Mokome Plateliuose, nes Klaipėdoje neturime kur tai daryti - naujajame baseine nardymo šachta neveikia jau 5 metus. Uostamiestyje mokome tik teorijos, o praktiniai mokymai vyksta arba ežere, arba išvykus į keliones.

Kai buvo statomas baseinas Klaipėdoje, labiausiai džiaugėmės tuo, kad turėsime 9 metrų gylio nardymo šachtą, kurioje bus galima mokyti narus. Dėl broko šachtoje savivaldybė kreipėsi į teismą dar 2019 metais, bet teisminis procesas dar nėra pasibaigęs.

Kai pastatė naująjį Klaipėdos baseiną, buvo labai daug ovacijų, sveikinimų, nes buvo atidaryta vienintelė Baltijos šalyse nardymo šachta. Bet ji veikė tik pusantrų metų, surūdijo, prakiuro ir buvo uždaryta. Ji iki šios dienos neveikia, jos ateitis labai miglota. Labai gaila, kad esant šiuolaikinėms technologijoms, šiuolaikiniam inžinerijos ir technikos lygiui mes nesugebame pastatyti „bačkos“. Narų bendruomenė yra labai nedidelė, o daugiau niekam tai per daug nerūpi. Tenka patiems kažkaip suktis, rengti narus kas kaip gali.

Kokią veiklą vykdo nardymo centras „Oktopusas“?

Mūsų veikla yra labai plati. Turime kelias įstaigas panašiais pavadinimais. Viena jų - prekiaujame nardymo įranga, teikiame kai kurias remonto, oro pildymo paslaugas. Pagrindinė mūsų būstinė yra įsikūrusi Klaipėdoje.

Visos vasaros sezono metu dirbame Plateliuose kaip gelbėtojai, mokome žmones nardyti. Ten yra kitas mūsų centras. Tai tik sezoninis mūsų darbas.

Dar turime nardymo klubą. Klubo nariai keliauja nardyti į įvairius kraštus. Tai pramoginė veikla.

Ar daugiausia yra nardoma vasarą?

Lietuvoje daugiausia žmonių mokosi ir nardo vasarą, šiltojo sezono metu, kai vanduo ir oras šiltesni. Į Platelius atvyksta daugiau žmonių, todėl mes ten dirbame kiekvieną dieną. Ir Baltijos jūroje vasarą daugiau žmonių nardo, nes viskas pas mus priklauso nuo oro sąlygų. Žinia, žiemos metu mes neplaukiame į jūrą nardyti.

Ar lietus, liūtys netrukdo narams nardyti, nepasiekia jų po vandeniu?

Kalbant apie oro sąlygas, mes negalėtume skųstis, kad tai daro didelę įtaką mūsų veiklai, kadangi mes dirbame pagal išankstinius prašymus ir išankstinius apmokėjimus. 

Dauguma žmonių iš anksto, prieš dvi tris savaites, užsisako laiką ir jie atvyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų. Žinoma, jeigu oro sąlygos būtų labai geros, gal mes turėtume didesnį procentą žmonių, ateinančių iš šalies, tų, kurie nesiregistruoja iš anksto. Paprastai pas mus visas laikas būna užsakytas.

Kiek šiemet išmokėte nardyti žmonių?

Kad ir kaip būtų keista, naujų žmonių nebuvo labai daug, tokių, kurie pradėtų nuo nulio. Dauguma žmonių, kurie šiemet mokėsi, buvo narai, kurie tobulinosi ir lankė įvairius kito lygio kursus, tai yra tie, kurie norėjo pasikelti kvalifikaciją.

Jeigu aš ateičiau pas jus mokytis nardyti, pradėčiau nuo nulio, kiek truktų mano mokymasis ir į kokį gylį galėčiau nerti?

Yra keli pradiniai lygiai. Pirmas, kai žmogus tiesiog nori pabandyti, kas tai yra nardymas. Mes teikiame tokią paslaugą - pažintinis nėrimas Platelių ežere su instruktoriumi. Tada žmogus išklauso 20 minučių instruktažą ir jį instruktorius veda už rankos 40 minučių po vandeniu. Tokia paslauga žmogui kainuoja 60 eurų. Pas mus skaičiuojant apsirengimą žmogus praleidžia pusantros valandos.

Jeigu žmogus nori lankyti sertifikuojamus kursus, pirmi kursai Plateliuose trunka tris dienas nuo ryto iki vakaro. 15 valandų jie klausosi teorijos, turi padaryti po vandeniu 40 užduočių ant platformos. Esame padarę po vandeniu stalus, kad pradedantieji nardytojai nesėdėtų dumble. 

Paskui jie yra egzaminuojami - turi pademonstruoti teorines ir praktines žinias, kad galėtumėme jiems išduoti tarptautinį sertifikatą ir jie galėtų važiuoti į bet kurią pasaulio šalį - ar Egiptą, ar Kubą, ar Meksiką, ir ten nardyti.

Į kokį gylį jie gali panerti?

Pirmas sertifikatas - iki 20 metrų, antras - iki 30, paskui - iki 40. Pas mus yra labai daug skirtingų lygių, skirtingų techninių parametrų, dujų mišinių ir t. t. Žmonės mokomi nuo pradinio lygio iki instruktorių arba iki techninių narų.

Kokia yra „Oktopuso“ pagrindinė veikla, iš kurios užsidirbate pragyvenimui?

Sunku pasakyti. Tai mūsų šeimos gyvenimo būdas. Mes visi - ir mano žmona, ir sūnus - dirbame šį darbą. Mes ne visada siekiame didelio pelno. Prekyba toks dalykas, kad reikia užsakyti prekes užsienyje, jos ateina, jas reikia parduoti, uždirbti iš to, išlaikyti parduotuvę, darbuotojus. 

O klubinėje veikloje būna įvairiai. Kitą sykį patys važiuojame nardyti ir nebūna siekiamybės labai daug uždirbti.

Kiek instruktorių pas jus dirba Platelių ežere?

Vasarą būna du. Turime dar pagalbininkų, studentų, kurie vasaros atostogų metu pas mus atlieka praktiką ruošdamiesi tarptautinei nardymo gido profesijai. Nardymo gidas gali po vandeniu vesti žmonių grupes. Jis nėra instruktorius, nemoko nardyti, jis teikia paslaugą, yra grupės lyderis. Žinodamas maršrutą jis gali lydėti narų grupę, dirbti škiperiu laive, pildyto oro balionus, išduoti įrangą ir kt. Jį būtų galima pavadinti instruktoriaus asistentu.

Nardymo gido mokslas yra ilgas ir gana sudėtingas dalykas. Nardymo gidai turi išmokti ne tik prižiūrėti ir tvarkyti įrangą, bet ir vesti žmones, išmokti ežero maršrutus ir daugelio kitų dalykų, reikalingų šiai profesijai. Pats geriausias mokymasis - padirbti pas mus vasaros metu. Paskui turėdami mūsų rekomendaciją jie vyksta į bet kurią pasaulio šalį ir gali susirasti darbą per atostogas ar nuolatinį. Tai gana populiaru. Daug žmonių pas mus ateina įgyti tokios praktikos.

Kiek šiemet pas jus mokėsi norinčiųjų tapti nardymo gidais?

Šiemet turėjome tris vaikinukus.

Kur šiemet nardė klubo „Oktopusas“ nariai?

Kaip ir kiekvienais metais vykome į Norvegiją. Klubas turi nemažai kelionių. Susirinkimo metu nariai nusprendžia, į kokias keliones jie norėtų vykti, tada ir bandome jas organizuoti. Populiariausios kryptys yra Kroatija, Norvegija, Meksika, į kurią važiuojame beveik kiekvienais metais.

Kiek klubas vienija narių?

Labai įvairiai. Kadangi klubo narių skaičius priklauso nuo narių, mokančių klubo nario mokestį, vienais metais būna 100 narių, kitais metais daugiau arba mažiau, vieni išeina, kiti ateina. Tokių, kurie yra aktyvūs ir labai nori nardyti, yra 30-50 žmonių. O visi kiti kartą per metus nuvyksta į kelionę, ir viskas.

Ar jūsų narai traukia Baltijos jūroje tinklus, apsivijusius ant nuskendusių laivų?

Mes tokiose akcijose nedalyvaujame, nes neturime tam reikalingos įrangos. Prie nuskendusių laivų nardome labai aktyviai ir labai daug, tyrinėjame juos. Jeigu reikia, bendradarbiaujame su Kultūros paveldo departamentu ar Klaipėdos universitetu, teikiame jiems informaciją apie pokyčius.

Gal buvote panėręs prie nuskendusio vokiečių kreiserio „Friedrich Carl“?

Ne, bet tikrai norėčiau panerti, tačiau ten per 80 metrų gylis ir ne visi gali panerti, reikalinga speciali įranga. Lietuvoje yra vienetai žmonių, kurie galėtų tai padaryti. Tas objektas nėra skirtas masiniam turizmui ar klubinei veiklai, nes jis yra labai giliai.

O tuos laivus, kurie yra nuskendę mūsų pakrantėje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse iki 40 metrų gylyje, mes per metus juos visus aplankome.

O jūs pats į kokį gylį galite nerti?

Šiuo metu galiu nerti iki 60 metrų gylį, norint nerti į 80 metrų gylį reikėtų dar pasitreniruoti.

Ką planuojate nuveikti artimiausiu laiku?

Vasara baigėsi, iš Platelių viską parsivežėme, dabar prasideda kelionių laikotarpis. Stengsimės įvykdyti mūsų suplanuotas keliones. Artimiausiu metu vyksime į Galapagus, paskui dar iki Naujųjų metų keliausime į Egiptą.

Kuo „Oktopusas“ išsiskiria iš kitų narų įmonių?

Galbūt tuo, kad esame viena iš seniausių tokias paslaugas teikiančių įmonių. Mes dirbame jau 26 metus. Dauguma instruktorių arba nardymo gidų yra buvę mano mokiniai arba yra vienaip ar kitaip susiję su mūsų veikla, dirbę pas mus, atlikę praktiką.

Kažkuo labai neišsiskiriame. Tiesiog mes dirbame vienuose vandens telkiniuose, kiti narai dirba kituose. Visi teikiame labai panašias paslaugas - mokome žmones, pristatome jiems prekes. Nieko naujo čia nesugalvosi.

Ko gero, labiausiai mes išsiskiriame tuo, kad, atrodo, vieninteliai nardome Baltijos jūroje. Mes žinome tas vietas, kur yra nuskendę laivai, galime kaip gidai pavedžioti žmones po juos ir papasakoti apie juos.

Ar žmonės būna patenkinti tokia galimybe? Tikriausiai vaizdai ten būna įspūdingi.

Baltijos jūroje nuskendę laivai atrodo labai įspūdingai, bet mes turime ir unikalių gamtos darinių, po vandeniu yra kanjonai, po ledynmečio išlikę miškai. Tai unikalu, tai yra tas pats, kas išeiti į kosmosą, kaip išsilaipinti mėnulyje. Ten nusileidęs esi pirmas žmogus žemėje, kuris mato tuos riedulių laukus arba tuos kanjonus, plaukdamas atranda buvusių miškų kelmus. Tai ypatingas jausmas.

Net jeigu žmonės nori labai konkretaus dalyko - nerti į laivą, kurį mes gerai žinome, tai irgi labai įdomu. Būname suplanavę, ką parodysime, kokią laivo istoriją papasakosime. Mes nesilyginame su kitomis jūromis, kurios yra labai šiltos, labai skaidrios. Mes patys važiuojame kiekvienais metais ir į Maldyvus, bet man, kalbant atvirai, Baltijos jūra įdomesnė.

Koks objektas, nuskendęs Baltijos jūroje, jums pačiam labiausiai patinka?

Atrodo, dažnai nerdamas prie nuskendusių laivų, apie juos jau viską labai gerai žinai, nebeturi kuo stebėtis, bet kaskart vis pamatai kokią nors naują smulkmeną. Įdomiausia yra tyrinėti jūros dugną, jo reljefą ir ieškoti naujų dalykų, to, ko mes dar nežinome, ką surandame atsitiktinai - nes turi didžiulį džiaugsmą būti atradėju.

Ką jūs pasakojate apie nuskendusius laivus? Kaip susikalbate po vandeniu?

Esame padarę ir tų laivų brėžinius, parodome, kur kas yra, pasakojame, ką žmonės pamatys panėrę. Išaiškiname ir saugumo techniką. Visa tai mes darome dar būdami krante. Mūsų bendravimas po vandeniu yra labai apribotas gestų kalba. 

Galime bendrauti tik elementariais ženklais, pasiklausti, kiek likę oro, ar jau kylam, ar plaukiam, ar viskas gerai. Tie, kurie mokosi nardyti, mokosi ir gestų kalbos. Ta kalba standartinė, vienoda visame pasaulyje. Todėl mums nesvarbu, ar pas mus atvažiavo nardyti žmogus iš Latvijos, ar jis yra rusakalbis, ar švedas, ar norvegas. Mums tas pats, mes po vandeniu visi bendraujame tais pačiais ženklais. 

Todėl po vandeniu mums kartais susikalbėti yra daug paprasčiau negu virš vandens.

Kaip jūs atradote nardymą, kaip tapote naru?

Nuo vaikystės labai mėgau vandenį, daugybę metų lankiau baseine povandeninį plaukimą. Kai tarnavau sovietinėje armijoje Kazachstano dykumose, labai ilgėjausi vandens, man jo labai trūko. Buvo sunku ten išgyventi kelerius metus be vandens. 

Kai grįžau namo, jau žinojau, kad labai noriu nardyti, užsiimti povandenine medžiokle ir t. t. Tais laikais dar nebuvo instruktorių, kurie mokė nardyti, nebuvo nardymo klubų, kurie teikė tokias paslaugas, teko pačiam viską pradėti ir kurti.

Kur jūs mokėtės nardyti?

Pačioje pradžioje mokiausi pas Valerijų Krisikaitį, kuris Lietuvoje yra vienas iš seniausių nardymo instruktorių, dirbęs ir gelbėjimo stotyje, o pasibaigus sovietmečiui tapęs Karinių jūrų pajėgų instruktoriumi. Kai supratau, kad nardymas gali tapti mano profesija, 1998 metais pradėjau labai aktyviai tam ruoštis. Tų pačių metų pabaigoje tapau nardymo instruktoriumi pagal tarptautinius sertifikatus, važiavau mokytis, o grįžęs ėmiausi veiklos čia.

O kur važiavote mokytis?

Kadangi tuo metu nemokėjau tobulai užsienio kalbų, važiavau mokytis į Maskvą. Buvau visoje Sovietų Sąjungoje 72-as instruktorius pagal tarptautinius standartus.