Šiemet daugiausiai uždirbti tikimasi iš laivų statybos

Kalbiname VLG generalinį direktorių Arnoldą Šileiką.

Ar VLG jau pajuto karo Irane pasekmes?

Manau, kad šio konflikto pasekmes jau pajutome mes visi per išaugusias kuro, energetikos kainas. Kokio lygio bus padariniai, priklausys nuo to, kiek tęsis šis konfliktas.

Kaip manote, kokios įtakos šis karas turės pasauliniam laivų remontui ir statybai? Kas juntama jau dabar?

Šis konfliktas įtakos turi visai pasaulinei pramonei. Per Hormuzo sąsiaurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. 

Dabar čia yra užblokuota apie 2 000 laivų. Dėl to atsiras vienokio ar kitokio dydžio naftos ir dujų deficitas, o tai atitinkamai atsilieps ekonomikai, globaliai prekybai. 

Pasaulio prekyba daugiausia vyksta laivais - jais gabenama 90-95 proc. prekių. Jei sumažės gamyba, sumažės vartojimas, atitinkamai su problemomis susidurs ir laivyba. 

Kadangi sumažės prekių gabenimo poreikis, susidarys tonažo perviršis, savininkai atitinkamai mažiau investuos į naujų laivų statybą, remontą, pertvarkymą.

Pasikartosiu, kokio lygio bus pasekmės, priklausys nuo to, kiek užsitęs šis konfliktas ir kaip jis bus išspręstas. 

Ekonominė krizė yra galimas ir realus scenarijus, ir ji neabejotinai atsilieptų mūsų kaštams per perkamas medžiagas, žaliavas, įrengimus ir kitas prekes.

Ar VLG dalį savo pagamintos produkcijos tebesiunčia į Ameriką? Ar Amerikos muitai nepaveikė šios jūsų gamybos srities? Ar tebeturite laivų remonto užsakymų iš Amerikos?

VLG įmonių grupė tęsia savo paslaugų ir prekių eksportą į JAV. Remontuojame laivus, kurie priklauso šioje šalyje įsikūrusioms įmonėms ir organizacijoms. 

Šiemet jau esame pasirašę kelis tokius kontraktus. Taip pat tęsiame mūsų pagamintų kabelių transportavimo įrengimų eksportą į JAV. Net įvertinus JAV muitų politiką, mūsų teikiamos paslaugos ir prekės išlieka konkurencingos šios šalies rinkoje.

Turėjote nemažai planų ateityje plėstis į Amerikos rinką, tyrinėjote galimybes parduoti daugiau produkcijos joje. Ar šiuo metu šitų planų atsisakyta?

JAV matome kaip augančią potencialią rinką, kur yra galimybių parduoti daugiau mūsų produkcijos, todėl plėtros planų ne tik neatsisakome, o dirbame šia linkme. 

Pietų Amerikoje, Brazilijoje, įsteigėme savo padalinį - komercinį ir operacijų centrą, ir tai yra reikšmingas žingsnis einant į šią rinką ir didinant pardavimus. 

Juolab kad tiek Šiaurės Amerikos, tiek Pietų Amerikos žemyno valstybės neatsisako planų išgauti naftą ir dujas, ypač Meksikos įlankoje, o tai mums atveria naujas galimybes. Mūsų paslaugų poreikis turi tiesioginę tendenciją augti, tad atitinkamai veikiame ir mes, vykdome plėtrą.

Ar VLG neketina mažinti gamybos dėl didėjančių kainų?

Dirbame globalioje rinkoje, kur kainas diktuoja pasiūla ir paklausa. Jei norime būti konkurencingi, turime dirbti rinkos kainomis, tą ir darome. 

Gamybos mažinti neketiname. Augant kaštams, stengiamės didinti gamybos efektyvumą - investuojame į automatizaciją, robotizaciją, skaitmenizaciją ir kitus technologinius sprendimus, kad išliktume konkurencingi.

Ar šiemet didinote savo įkainius, ar tik ketinate tai daryti?

Įkainių nedidinome. Jei rinka leistų ar leis, mes pasinaudotume tokia galimybe, tačiau kol kas nėra tokių požymių.

Kokia VLG veikla yra duodanti daugiausiai pajamų?

Iš visų mūsų veiklų daugiausiai pajamų generuoja laivų remontas ir laivų statyba. Pagal dabar turimas prognozes šiemet daugiausiai pajamų turėtume uždirbti iš laivų statybos veiklos.

Kaip manote, ar laivų statybos ir laivų remonto apimtys šiemet, palyginti su pernai metais, didės ar mažės?

Šiems metams prognozuojame žymų laivų statybos apimčių augimą. Dėl laivų remonto srities apimčių žymaus augimo požiūris būtų konservatyvesnis. Rezultatus galėsime vertinti metų pabaigoje.

Koks įdomiausias laivų statybos ar laivų remonto projektas numatomas įgyvendinti šiemet?

Hibridinio kelto „iki rakto“ statyba.

Ar nerizikavote šiemet pirkdami naują didelį doką, kai geopolitinė situacija tokia nestabili?

Planuodami savo veiklą, vertiname ilgalaikę perspektyvą - dešimties metų ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat analizuojame praeitį, kur buvo ir ne viena krizė, ir pakilimų. 

Vertinant laivybos tendencijas - laivų tonažai didėja. Esame įsitikinę, kad mūsų naujas dokas bus visiškai išnaudotas ir apkrautas. 

To įrodymas - ankstesnės investicijos, kai įsigijome du „Panamax“ tipo laivų remontui skirtus dokus. O rizika visada išlieka - vienintelis klausimas, ar gali ją suvaldyti.

Ar esant tokiai sudėtingai situacijai VLG neatsisako žaliųjų projektų?

Tikrai neatsisakome ir prognozuojame, kad jų turėtų daugėti. Irano krizė atskleidė, kaip stipriai esame priklausomi nuo iškastinio kuro ir dujų. 

Matyt, dabar yra pats metas dar daugiau investuoti į technologijas, atsinaujinančią energetiką, kad būtų sumažinta ši priklausomybė.

Ar vis dar trūksta darbuotojų?

VLG įmonių grupėje dirba beveik 2 200 darbuotojų. Pastaraisiais metais nuolat susiduriame su darbuotojų trūkumu. 

Šiuo metu iš karto galėtume įdarbinti 200 inžinerinių profesijų atstovų. Labiausiai trūksta gamybos darbuotojų: suvirintojų ir laivų korpusų surinkėjų. 

Tokią situaciją daugiausia nulemia keli veiksniai: Lietuvoje parengiamų specialistų nepakanka rinkos poreikiui patenkinti, dalis jų emigravo ir toliau emigruoja, o, augant ekonomikai, gamybos apimtys auga ir įsteigiamos naujos darbo vietos.

Būtent darbuotojų trūkumas ir yra vienas didžiausių iššūkių, kurį bandome įveikti. Įgyvendiname įvairias priemones, siekdami jaunimą sudominti inžinerinėmis specialybėmis. 

Esame įsteigę vardines stipendijas Klaipėdos universiteto studentams, kurie pasirenka laivų projektavimo ir statybos specializaciją, taip pat Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro moksleiviams, pasirinkusiems laivų korpuso surinkėjo profesiją.

Koks šiuo metu didžiausias jūsų galvos skausmas?

Išlaikyti įmonės konkurencingumą, užtikrinti pažangą, augimą ir plėtrą.

Nors šiuo metu geopolitinė situacija yra įtempta ir tvyro daug neapibrėžtumų, toliau įgyvendiname savo investicijų programą, kuri ir yra nukreipta į konkurencingumo didinimą, įmonės augimą, inovacijų diegimą, efektyvumo didinimą, naujų paslaugų kūrimą.

Irano krizė atskleidė, kaip stipriai esame priklausomi nuo iškastinio kuro ir dujų. Matyt, dabar yra pats metas dar daugiau investuoti į technologijas, atsinaujinančią energetiką, kad būtų sumažinta ši priklausomybė.