Uosto direkcija investicijų plano dar nestabdo

Net ir tokiu neeiliniu laikmečiu Klaipėdos uosto tikslas - didinti savo konkurencingumą, išlaikyti krovinius, kuriems netaikomos sankcijos, ir pritraukti alternatyvių krovinių srautus iš Vakarų.

2022-2025 metais į Klaipėdos uosto vystymą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato investuoti 350 mln. eurų. A. Latako teigimu, šios investicijos suplanuotos atsižvelgiant į Baltarusijos sprendimą negabenti kai kurių krovinių per Klaipėdą, į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas baltarusiškiems kroviniams. Pasak jo, pokyčiai, susiję su karo aplinkybėmis, nebuvo įvertinti.

Daugiau kaip pusę visų ketverių metų laikotarpiui suplanuotų lėšų investicijoms numatoma skirti bendro naudojimo uosto infrastruktūros plėtrai: bangolaužių rekonstrukcijai, uosto laivybos kanalui gilinti bei kitiems projektams. Apie trečdalį lėšų planuojama skirti krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelio kelių plėtrai.

Didžioji dalis investicijų bus finansuojama nuosavomis ir skolintomis Uosto direkcijos lėšomis, likusi dalis, tikimasi, - Europos Sąjungos lėšomis.

Kodėl nestabdoma?

Paklaustas, kodėl neatsisakoma investicinių planų net karo akivaizdoje, A. Latakas atsakė: "Reikėtų suprasti, kad investicijos yra suplanuotos ir jau pradėtos vykdyti, tam yra skirtas europinis finansavimas.

Mes siekiame, kad investicijos bet kokiu atveju nebūtų sustabdytos, kad jos būtų tęsiamos ir pinigai būtų panaudoti.

Jeigu uostas nustotų vystytis, kai situacija pasikeis, nežinia, kur mes atsidurtume, jeigu prarastume konkurencinį pranašumą."

Uosto direkcijos vadovo teigimu, kol kas neplanuojama atidėti nė vieno projekto, bent jau kol jų finansavimas nebus sustabdytas. „Visi mūsų projektai yra ilgalaikiai. Jiems reikia metų pasiruošimo. Kai kurie dabar vykdomi projektai buvo pradėti prieš penkerius metus.

Manau, būtų neteisinga šiandien stabdyti pradėtus darbus. Reikia bent paruošiamuosius dalykus daryti, nes jie užima labai daug laiko. Yra toks lietuvių posakis: “Roges reikia tepti vasarą.„ Nors niekas jomis nevažiuoja. O vėliau bus matyti, ar galima statyti tai, kas planuota, ar reikia pristabdyti kokį nors projektą“, - teigia A. Latakas.

Geležinkelininkai vykdo programą

Klaipėdos uosto tarybos posėdyje, vykusiame praėjusį penktadienį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai pristatė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programą, kurios jie irgi neatsisako, nors ir jų situacija nepavydėtina. Pasak A. Latako, anksčiau geležinkelininkai veždavo apie 27 mln. tonų krovinių į uostą per metus, o dabar jų planuose lieka tik 11-12 mln. t. Uosto direkcijos vadovas patikino, kad geležinkelininkai tai, ką yra numatę, taip pat daro. Beje, jie nesustojo statyti triukšmą mažinančių sienelių.

Manoma, kad geležinkelininkai šiandien tikisi, jog bus priimtas sprendimas dotuoti krovinių pervežimą, kaip tai daroma Latvijoje, nes tai didžiulis ūkis, kuriame dirba labai daug žmonių. Praradus tiek krovinių, kiek dabar prarado „Lietuvos geležinkeliai“, reikia ieškoti galimybių, kaip išlaikyti tą ūkį ir kaip jis galėtų išgyventi.