Suaugęs vyras mažametei pasiūlė nevaikiškas lažybas: apie šlykštų nusikaltimą išdrįso pasakyti tik užrašiusi ant lapo
Artimiesiems prisipažinti apie seksualinę prievartą mažametė išdrįso ne iš karto, tik jų padrąsinta užrašė ant lapo, kokius nepadorius veiksmus su ja atliko.
22-ejų metų vaikinas už savo veiksmus mažametės atžvilgiu buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, 10 mėnesių laisvės apribojimu, atliekant visuomenei naudingus darbus, taip pat buvo įpareigotas nukentėjusiajai atlyginti 6000 Eur neturtinės žalos.
Nuteistasis kaltę dėl mažametės nugirdymo pripažino iš dalies, tačiau kaltės dėl jos seksualinio prievartavimo nepripažino. Buvo pateikęs ir apeliaciją, bet ji atmesta. Surinkti įrodymai nupiešė kitokį vaizdą, nei jis norėjo.
Pasiūlė nevaikiškas lažybas
Remiantis liudytojų parodymais, viskas prasidėjo vieną 2019 m. rudens vakarą, kai niekur nedirbantis vaikinas su draugu prie vieno daugiabučio laiptų gėrė alų. Jie pamatė anksčiau matytą 9-erių metų mergaitę ir, jos teigimu, nuteistasis pats priėjo ir pasiūlė lažybas.
„Susilažino iš 3 eurų, kad jei išgers alaus ir dar vis pastovės ant kojų, tai jis jai duos 3 eurus. Vaikinas sugalvojo šias lažybas, o ji sutiko. Jis nubėgo ir nupirko alaus ir cigarečių. <...>. Su jais buvo ir mergaitės brolis. Jie buvo trise“, – rašoma bylos medžiagoje.
Mažametė papasakojo, kad su 22-ejų metų vaikinu gėrė vieną butelį alaus, kuris buvo maždaug 5,5 laipsnių stiprumo. Jie gėrė pasidalindami iš vieno butelio, kol liko tik mažas lašiukas.
Mažametis jos brolis galiausiai buvo nuvytas šalin ir nuteistasis nusivedė mergaitę miškelio link. Brolis nespėjo pamatyti, kur jie tiksliai nuėjo, sesuo neturėjo su savimi ir mobiliojo telefono.
„Kai ėjome, jis padidino kainą“, – prisiminė mažametė ėjimo į miškelį aplinkybes.
Foto: Shutterstock
Jos teigimu, paprašius dar vienos cigaretės, nuteistasis pasiūlė jį patenkinti oraliniu būdu ir pažadėjo pridėti 17 eurų, jeigu tai padarys. Nukentėjusioji nepadorų vaikino pasiūlymą ikiteisiminio tyrimo teisėjui užrašė ant lapelio, mat neišdrįso jo pasakyti garsiai.
„Jis pasiūlė eiti į miškelį, ten, kur jis su draugais gerdavo. <...>. Ji ėjo, nes buvo girta. Norėjo pabėgti, bet nepabėgo, nes buvo girta. Ji nusuko į kitą pusę eidama, vaikinas ją pradėjo gaudyti.
Pagavo už pečių ir liepė atlikti oralinį veiksmą. Ji tikėjo, kad gaus pinigus. Iki miškelio ėjo 5–6 minutes. Jai sukosi galvoje. <...>. Eidami į miškelį, praėjo pro jos namus“, – tokie yra mažametės parodymai.
Mergaitė prisiminė, kad nuteistasis gyrėsi išprievartavęs savo merginą, o, priėjus medinį suoliuką, ten sustojo.
„Nuteistasis nusimovė kelnes ir apatinius iki kelių, pasakė atsiklaupti ir atlikti oralinį aktą. <...>. Liko su striuke ir marškinėliais. Jis sėdėjo, o ji klūpėjo prieš jį“, – rašoma bylos medžiagoje.
Nukentėjusioji taip pat pridūrė, kad darė tai, kas jai buvo liepta, buvo sakiusi, kad nebenori to daryti, bet nuteistasis pasakė „dar“. Dėl to turėjo toliau tenkinti jo lytinę aistrą. Jau po visko einant namo ji svirduliavo, nes buvo nugirdyta, nukrito ir pradėjo vemti. Nuteistasis liepė jai išsivemti ir palydėjo iki namų.
Motinai kilo įtarimų
Nukentėjusios motina, prisimindama to vakaro įvykius, papasakojo, kad 9-erių metų dukra su irgi mažamečiu broliu išėjo pabūti į lauką. Maždaug po valandos sūnus grįžo, bet be sesers. Jis negalėjo pasakyti, kur ji yra.
„Pastebėjo, kad sūnus persimainęs, kaip ir išsigandęs, sutrikęs, pavalgė ir nuėjo miegoti, nors toks elgesys jam nebūdingas. Ji klausinėjo sūnų apie seserį, nes jau nerimavo, paprastai vaikai kieme būna kartu“, – teigiama pagal moters duotus parodymus.
Dar po kelių valandų neramaus laukimo nukentėjusioji galiausiai grįžo namo ir nieko nesakiusi nuėjo į tualetą. Mama nuėjo pažiūrėti, kaip dukra laikosi, ir pamatė, kad mergaitė buvo pasirėmusi galva į sieną. Taip pat bandė klausti, kas nutiko, bet nukentėjusioji stodamasi nukrito ir jai iš burnos ėmė bėgti putos.
Motina išsigando, puolė prie dukters, pavertė ant šono, kad neužspringtų, dukra buvo be sąmonės.
Sūnus iškvietė greitąją pagalbą, dukrą išvežė į reanimaciją ir iš gydytojų sužinojo, kad ji buvo apsinuodijusi alkoholiu. Gydytojams mergaitė pasakė, kad alaus neva rado laiptinėje, bet motina nepatikėjo.
Jai kilo įtarimų, kaip dukra galėjo pati pareiti namo, nes visiškai nepastovėjo ant kojų. Pagalvojo, kad kažkas turėjo padėti tai padaryti.
Kreipėsi į policiją
Po įvykio praėjus trims dienoms keldama vaikus į mokyklą motina išgirdo įsiplieskusį konfliktą tarp nukentėjusios ir brolio dėl pinigų.
„Dukra klausė brolio, kur dingo jos pinigai.“
Nukentėjusios motina nuėjo aiškintis, apie kokius pinigus vaikai kalba, mat jokių pinigų nebuvo davusi. Prisiminė, kad jai atėjus dukra labai išsigando ir paprašė brolio leisti pačiai viską papasakoti.
Mergaitė prabilo apie lažybas su nuteistuoju dėl butelio alaus, ir motina pradėjo aiškintis, kas jis toks.
Sūnus vėliau nenoriai jai pasakojo, kas nutiko, prasitarė, kad nukentėjusioji paprašė vietoje jos nueiti pasiimti iš nuteistojo 20 eurų, o vėliau už tylėjimą jam siūlė 5–10 eurų. Papasakojo ir apie lažybas.
Nukentėjusios motina suprato, kad dukros atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas, ir su sūnumi nuvyko į policiją. Be to, iš vaikų atėmė pinigus. Tuo metu nežinojo, kad dukra buvo ne tik nugirdyta, bet ir seksualiai išnaudota.
„Vyriausia dukra namuose bandė kalbėtis su seserimi. Žinojo, kad ji nedrįso pasakoti, todėl paprašė užrašyti ant lapo, ką su ja darė [nuteistasis]“, – duodama parodymus teigė motina ir prisiminė, kad po to jai paskambino vyriausioji dukra ir nurodė, jog nukentėjusioji atliko nuteistajam oralinį aktą.
Iš policijos mama grįžo jau su pareigūnais, šie apklausė mergaitę ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pareigūnai išsivežė mažametę apklausti ir jiems ji visiškai atsivėrė, nuosekliai papasakojo, kas tądien įvyko.
Jie pradėjo rinkti įrodymus, sulaikė 22-ejų metų vaikiną ir atliko kratą jo namuose.
Foto: DELFI / Kęstutis Cemnolonskis
Bandė neigti kaltę
Pareigūnams pagrindiniais įkalčiais šioje istorijoje tapo nuteistojo piniginėje rastas tokio paties prekių ženklo prezervatyvas, mat tokių pačių prezervatyvų pakelį jie buvo radę ir nusikaltimo vietoje.
Nors mažametė negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl prievartautojas buvo sugalvojęs užsimauti šią apsaugą, tačiau prisiminė, kad buvo tai padaręs.
Taip pat nuteistojo mobiliajame telefone buvo rastos ir kelios inkriminuojančios žinutės.
Nustatyta, kad po nusikaltimo grįžęs namo jis susirašė su draugu, su kuriuo tądien gėrė. Iš tų žinučių turinio buvo galima suprasti, kad jie abu puikiai žinojo apie lažybas dėl alkoholio gėrimo, nuteistasis taip pat parašė, kad mergaitė buvo visiškai girta.
Įkalčiais tapo ir pinigai, kuriuos iš nuteistojo buvo pasiėmęs brolis. Tiesa, nuteistasis norėjo gintis, kad esą tų pinigų davė tik dėl to, jog mergaitė turėtų už ką nusipirkti valgyti, tačiau teismo toks jo atsakymas neįtikino.
Jis taip pat kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad leido vartoti alkoholį mažametei, tačiau neigė ją tyčia girdęs ar skatinęs jį vartoti, taip pat neigė seksualiai prievartavęs. Tačiau nustatyta, kad jo parodymai buvo nenuoseklūs.
Viena jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kita – teisme.
Iš pradžių mergaitė jam pasirodė 10-12 metų amžiaus, vėliau jau tikino, kad 13–14 metų.
Taip pat iš pradžių sakė, kad nežinojo vietos miškelyje, kur įvyko nusikaltimas, neva pati mergaitė ten nuvedė, o vėliau jau teigė, kad tai buvo vieta, kurioje dažnai gerdavo su draugais.
Dėl nuteistojo parodymų prieštaringumo ir nesutapimo su liudytojų pasakojimais teismas nusprendė, kad buvo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl teismas rėmėsi tik tais parodymais, kuriuos patvirtino kiti įrodymai.
Nustatyta, kad nukentėjusios parodymais netikėti nebuvo jokio pagrindo. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei, ir tai, ką papasakojo, sutapo su tuo, ką iki tol pasakojo mamai, seseriai ir broliui.
Teismas nenustatė jokių esminių prieštaravimų tarp visų duotų parodymų.
Baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle.
Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Pateikiant nuteistajam kaltinimus seksualiniu priekabiavimu nurodytas vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusios būkle dėl girtumo ir mažametystės.
Taigi, visuma šių byloje nustatytų aplinkybių teismui leido daryti išvadą, kad nuteistasis oraliniu būdu tenkindamas savo lytinę aistrą su neblaivia mažamete veikė tiesiogine tyčia ir už tai privalėjo atsakyti.
Nerimą sukėlė du klausimai
Kodėl nuteistasis nusprendė taip žiauriai pasielgti su mažamete? Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad šioje istorijoje atkreiptų dėmesį į tai, jog suaugęs vyras ne tik nugirdė ir santykiavo su mažamete, tačiau jis neprisipažino ir nė kiek nesijautė dėl savo veiksmų kaltas.
„JAV Teisingumo departamentas visuomenei siūlo tokį pedofilo paveikslą: dažniausiai tai yra suaugęs vyras, priklauso labai plačiam profesiniam ratui – nuo nekvalifikuoto darbininko iki aukščiausio vadovo, jam geriau sekasi bendrauti su vaikais negu su suaugusiais, paprastai renkasi tam tikro amžiaus vaikus, renkasi arba berniukus, arba mergaites, bet gali būti ir biseksualus, ieško vaikų seksualiniais tikslais, kad sumažintų savo aukų pasipriešinimą, gali tiekti joms svaigalų, narkotikų, daug racionalizuoja dėl savo žalingų veiksmų, pabrėždamas jų teigiamą poveikį aukai, dažnai vaiką vaizduoją kaip agresorių, turintį tikslą pasipelnyti iš jo, suaugusiojo“, – teigė ji.
Kristina Mišinienė / Foto: DELFI / Šarūnas Mažeika
Taip pat K. Mišinienė nurodė kitą jų centro darbuotojams nerimą sukėlusį momentą – nukentėjusiųjų broliai ar seserys, kurie, deja, neretai būna išnaudojimo tiesioginiai ar netiesioginiai liudytojai, yra taip pat nukentėję ir privalo gauti kvalifikuotą pagalbą.
„Galima tik įsivaizduoti, kokią nevaikišką naštą gavo šios mergaitės broliukas, taip ir likęs nepastebėtas visoje įvykių, tyrimų, teismų sumaištyje. Be reikalo suaugusieji tikisi, jog vaikas viską pamirš, o gal nieko ir nesuprato...
Suprantame, jog regionuose labai sunku gauti traumos specialistų pagalbą, bet atvejo vadybininkai turėtų pasistengti ir neatsitraukti šioje vietoje“, – teigė centro vadovė.
Rašyti komentarą