Prie vairo
Jachtos "Lietuva" kapitonas Osvaldas Kudzevičius, paklaustas, ką vairuoti - laivą ar automobilį - jam yra arčiau širdies, net nesvarsto - žinoma, kad pirmąjį.
"Be automobilio išsiversti būtų labai sunku. Bet net riedlentė man kelia daugiau susižavėjimo nei jis - važiuodamas labiau susilieji su gamta. O automobilis... Sėdi dėžutėje. Žinoma, iš pradžių, kai pradėjau vairuoti, man labai patiko - kažką darai, kontroliuoji situaciją, o dabar jau mieliau patinginiaučiau, norėčiau, kad kas nors kitas už mane vairuotų", - prisipažįsta buriuotojas.
Kieno - jachtos ar automobilio - vairą pačiupinėjote pirmiau?
Turbūt jachtos. Tėvas dar nebuvo kapitonas, kai gimiau, bet buvo buriuotojas, o mašinos neturėjome. Kai tik po gimimo praėjo tiek laiko, kad jau galėjau ką nors apčiuopti ir paimti, tada laivo vairą ir čiupinėjau. Vairuoti pradėjau gal nuo kokių penkerių. O paskui šeimoje atsirado automobilis ir, sukakus šešiolikai, išsilaikiau teises. Prisimenu, dar trūko kelių mėnesių iki to, kada jau buvo leidžiama vairuoti. Gal pusmetį vaikščiojau į tokią karinę mokyklą - siuntė į ją mokytis vairuoti, dar kažkokių velnių tuos, kurie buvo perspektyvūs armijai.
Atsimenu, buvome vaikystėje nudžiovę kažkieno iš tėvų mašiną važinėtis, bet tada ne aš vairavau. Tada buvo mažiau mašinų, pats vairavimas atrodė toks įdomus.
Iš pirmųjų vairavimo patirčių prisimenu ir tokį nuotykį, kai važiuojant kažkur, berods Kaliningrado srityje, baigėsi langų plovimo skystis, o buvo daug mašalų. Mes vietoje vandens pripylėm limonado, tai tada jau dar daugiau mašalų buvo, ko tik paskui nedarėm - valėm, grandėm, mirkėm, su skudurais, laikraščiais, o skubėjom dar kažkur... Tokia patirtis buvo...
Kokia buvo pirmoji tėvų mašina?
O, visiškai nauja, berods trylikto modelio žiguliai - toks kaip "pirmukas", tik lempos kaip "vienuoliktuko" ir variklis 1,3 litro. Atsimenu, tėvukas gavo paskyrą ir ieškojo, kur pasiskolinti pinigų, nes trūko. Tais laikais buvo mada pasiskolinti kelis tūkstančius rublių.
Pirmoji vairavimo pamoka buvo prie tos mašinos vairo?
Tėvukas pamokė vairuoti. Nuvažiavome į aikštelę prie "Vakarų laivų remonto" įmonės, pasisodino mane ir mokė. Nauja dar mašina buvo, gal poros metų senumo, nes iš pradžių ją daugiau plovė, negu važiavo. Taigi paaiškino man viską, ir pradėjau važiuoti. Jaunas imlus buvau, jokių didesnių problemų nebuvo.
Sunkiau vairuoti jachtą ar automobilį?
Automobilį. Daug stebėti reikia, nes judėjimas dabar didelis, o su laivu viskas paprasčiau, jame gyveni ir susilieji su juo. Aš nesu profesionalus vairuotojas. Ralistas profesionalas, paklaustas, pavyzdžiui, kas lengviau - važiuoti automobiliu ar dviračiu, pasakytų, kad mašina, nes pedalų mint nereikia. O man laive paprasčiau, aplinka sava. Jūroje tik įplaukdamas į uostus turi didesnį dėmesį sutelkti. Beje, kažkas iš anglų vairininkų yra pasakęs, kad plaukti jachta gali kiekvienas. Tik kad laivas plauktų greičiau yra sunkiau priversti, o taip - atsisėsi, apsuksi porą ratų, ir jau susigaudysi, ką ir kaip daryti.
Kai plaukiant lyja arba labai šalta, pagalvoju, kad būtų gerai sėdėti po stogu. Važiuodamas automobiliu mėgstu dažnai sustoti, pasivaikščioti, aplinką pajausti, nes uždaroje erdvėje nėra to ryšio - matai vizualiai, o man, kaip žemaičiui, pačiupinėti reikia, įkvėpti oro. Gal man reikėtų kabrioletą įsigyti, bet žiemą šalta.
Kokių automobilių esate turėjęs?
Aš net neprisimenu, tiesą pasakius. Nesu tiek prisirišęs prie automobilio. Mėgstu dideles mašinas, nors kiti ir sako, kad čia vyriškas kompleksas. Man patogu - 1,9 metro ūgio, 100 kg sveriančiam. Nors buvo laikas, kai važinėjau su "Ford Fiesta". Buvau jau apvalių formų, ir nieko. O "Chevrolet Lumina", su kuriuo dabar važinėju, yra firmos. Dvejus metus jį turiu. Buvo įdomiai. Turėjau tokį draugą, Artūrą Tamošaitį, iš buvusios grupės "Savaitgalis". Jis ir važinėjo su tuo ševroletu. Vienąsyk atvažiavo, sako, gal nori pasiimti, nes jau kitą turiu, o šitą kančia pardavinėti, ir atidavė buriuotojų klubui. Aš pinigų neturėjau, o reikėjo mašiną tvarkyti, nes kurį laiką nenaudojama stovėjo, buvo jau aplūžusi, į žemę susmegusi.
Yra opelis, "vektrytė", šeimos mašina. Žmona važinėja. Jai patiko, tokią išsirinko. O kelintų metų ševroletas ir opelis? Tikrai nežinau, nepasakysiu. Žinau, laivas kelintų metų statybos. Nei apie variklius, nei važiuoklę nieko nenusimanau, iš manęs juokiasi. Aš galbūt ne lietuvis, nors Lietuvą ir Klaipėdą labai myliu. Pavyzdžiui, Kaune visi automobilininkai: atvažiuoja, ko nors paklausia - kokia "kubatūra" arba kokia sistema, o aš nieko nežinau. Žinau, kaip atidaromas variklio gaubtas, kur reikia įpilti skysčių, ir viskas.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą