„Lukoil Baltija“ degalinėse Vilniuje ir Tauragėje vakar rytą litras A-95 markės benzino buvo pardavinėjamas už 4,64 lito, Joniškyje - už 4,63 lito, Raseiniuose - už 4,60 lito, šiauliečiai ir kupiškėnai už litrą šio benzino mokėjo po 4,69 lito, o varėniškiai - net po 4,75 lito. Kodėl provincijoje degalų pardavėjams galioja skirtingi rinkos dėsniai nei didesniuose šalies miestuose?
Kainų skirtumus lemia įmonės
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius „Respublikai“ sakė, kad visi reiškiniai, šiuo metu vykstantys šalies degalinėse, greičiausiai yra susiję su didmeninėmis kainomis ir pasaulinėmis tendencijomis.
„Buvo laikotarpis, kai didmeninės kainos kurį laiką krito, tai dabar ir atsispindi mažmeninėje prekyboje, - aiškino L.Vosylius. - Kaip naftos produktų sektoriaus atstovas galiu pasakyti, kad turbūt nereikia labai susirūpinti, kai naftos produktų kainos kyla, ir nereikia skubėti džiaugtis, kai jos po truputėlį krinta. Tiek vienas, tiek kitas reiškinys būna trumpalaikis, naftos produktų kainos keičiasi banguojančiai“.
Pasak L. Vosyliaus, prognozuoti naftos produktų kainas yra beveik neįmanoma. Štai pernai vasarą kritus benzino kainai netruko atsirasti drąsių finansų analitikų, kurie pareiškė, kad tą vasarą litro kaina 5 litų ribos tikrai nepasieks. O kuro kaina ne tik pasiekė 5 litų ribą, bet ir ją perkopė. Tačiau kodėl mažesnių miestelių gyventojai, paprastai uždirbantys mažesnius atlyginimus nei gyvenantieji didmiesčiuose, už kurą verčiami mokėti brangiau?
„Tai konkrečių įmonių kainodara, kurią šių įmonių atstovai nustato savarankiškai, - sakė „Respublikai“ L. Vosylius. - Taip, daug kam kyla klausimų, kodėl važiuojant link naftos gamyklos, į pajūrį, degalų kainos kyla. Kodėl to paties tinklo degalinėse viename mieste yra vienokia kaina, o kitame kitokia, gali komentuoti tik konkrečių įmonių atstovai. Tai yra tų įmonių politika. Tikriausiai yra atsižvelgiama į vartotojų srautus, į paklausą ir taip formuojama kaina“.
Pasak L. Vosyliaus, didmeninė kaina visiems Lietuvos mažmeninės rinkos dalyviams yra vienoda, akcizai ir pridėtinės vertės mokestis - taip pat visiems vienodas. Skiriasi tik likusi pyrago dalis - degalinės marža.
Vienintelis išsigelbėjimas - konkurencija
Aukštesnes benzino kainas rajonų degalinėse gali lemti ir tuose regionuose suaktyvėjusi prekyba nelegaliais naftos produktais. Tikėtina, kad daliai žmonių perkant kurą nelegalioje rinkoje, oficialiai veikiančios degalinės griebiasi skausmingos vartotojams išeities - sumažėjusį vartotojų skaičių stengiasi kompensuoti didesnėmis kainomis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas kaip pagrindinę didmiesčiuose ir rajonuose gyvenančių kuro pirkėjų nelygybės priežastį įvardijo tą, kad rajonų degalinėse apsilanko kur kas mažiau klientų.
„Tokiu atveju tos degalinės ir didina kainas, - sakė prof. J. Čičinskas. - Konkurentų neturinti degalinė padidinti kainos nebijo, nes ji toje nedidelėje teritorijoje yra vienintelė, monopolininkė. O jei koks konkurentas ir pasitaikytų, visada galima patyliukais susitarti. Jie tą moka. Ir pakelia kainą, tokiu būdu kompensuodami mažą apyvartą“.
O gal Lietuvoje derėtų įvesti antpelnio mokestį? J. Čičinskas teigė abejojantis, kad toks žingsnis apsaugotų vartotojus nuo didelių kainų.
„Jūs tik įvardykite, kas yra antpelnis, ir jie iškart padidins išlaidas savo buhalterijoje, - svarstė J. Čičinskas. - Antpelnis, pelnas sumažės. Geriau būtų diferencijuoti pelno mokestį: tarkim, maža įmonė moka 15 proc., didesnėms įmonėms šis mokestis galėtų būti didesnis. Tačiau ir šiuo atveju visada įmanoma manipuliuoti išlaidomis ir sumažinti tą pelną. Todėl manau, kad vienintelis išsigelbėjimas nuo piktnaudžiavimo ir kartelinių susitarimų - konkurencija. Valdžios vietoje aš dirbtinai ką nors daryčiau: kviesčiausi čia kokius užsieniečius, kad jie didintų konkurenciją. Nes mažoje žemesnio ekonominio išsivystymo šalyje daug lengviau demonstruoti monopolinę galią“.
Kas lemia, kad nuo provincijoje gyvenančių benzino pirkėjų lupamas devintas kailis, „Respublika“ pasiteiravo politologo, „Respublikos“ apžvalgininko Audriaus Butkevičiaus.
- Manau, tai yra labai akivaizdus valstybinės korupcijos pavyzdys. Situaciją pataisytų antimonopoliniai įstatymai. Šalies valdžia galėtų priversti monopolininkus sureguliuoti kainas. Jeigu jie to nedaro, reiškia, jie yra tuo suinteresuoti.
Užsienio kapitalo įmonės - tai dažniausiai svetimų šalių valstybinio kapitalo proteguojamos kompanijos, jos išveža Lietuvoje uždirbtą pelną iš mūsų šalies. Mes lengva ranka atiduodame pinigus, kurie turėtų likti Lietuvoje ir būti investuojami į mūsų šalies industriją, ūkį. Analogiška situacija yra ir su užsieniečių valdomais bankais - tuos pinigus, kuriuos Lietuvos žmonės jiems uždirba, mes leidžiame išvežti be jokio apribojimo. Jeigu valstybės kontrolės institucijos veiktų sąžiningai, jos pamatytų, kad per dukterines kompanijas niveliuojamas užsienio kompanijų pelnas ir išvengiama didelės dalies pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.
Priminimas profesoriui Jonui Čičinskui
Kam priklauso didžiausi degalinių tinklai Lietuvoje?
„Orlen“ - Lenkijos kapitalo įmonė.
„Statoil“ - Kanados kapitalo įmonė.
„Neste Oil“ - Suomijos kapitalo įmonė.
„Lukoil“ - Rusijos kapitalo įmonė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą