Privatūs investuotojai į vėjo jėgaines skundžiasi, kad nuo metų pradžios valstybė iš jų nebesuperka elektros energijos, nes Vyriausybė esą dar praėjusių metų viduryje neįvykdė valstybės įsipareigojimo paskirti tam reikalingą naują įmonę. Tačiau, pasirodo, valstybinių įmonių elektros sektoriuje jau tiek daug, kad niekas nebegali suskaičiuoti. Energetikos ekspertų teigimu, tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje tokia brangi elektra: reikia išlaikyti milžinišką darbuotojų armiją, o ir skaidrumo, esant tokiam grandioziniam mechanizmui, užtikrinti neįmanoma.
Žarstė pelną
Pernai elektrą iš vėjo jėgainių supirkinėjo „Lietuvos energija“ ir ją pardavinėjo per LESTO arba savo antrinę įmonę UAB „Energijos tiekimas“, tačiau šiemet kažkodėl atsirado poreikis steigti dar vieną įmonę arba paskirti supirkinėti kokią nors kitą jau esamą. O pasirinkimas ir be naujos sukūrimo yra milžiniškas. Pasirodo, net itin šia sritimi besidomintys ekspertai nežino, kiek Lietuvoje yra valstybės visiškai ar iš dalies valdomų bendrovių, dirbančių elektros energetikos sektoriuje. Susipainioti išties labai lengva.
Įdomus pavyzdys yra valstybės valdoma UAB „Visagino atominė elektrinė“, kurios paskirtis yra ne tik rūpintis naujos atominės jėgainės statybomis, nes dar net neaišku, ar jos iš viso vyks, bet ir kontroliuoti krūvą valstybinių įmonių. „Visagino atominės elektrinės“, kurioje dirba 48 žmonės, turtas sudaro net 4,555 mlrd. litų. Pernai vien per pirmąjį pusmetį ji uždirbo apie pusę milijardo litų pelno.
Krūva pavaldžių įmonių
Iš kur toks pelnas? Pasirodo - iš antrinių įmonių, mat „Visagino atominė elektrinė“ pernai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo šias įmones: UAB VAE SPB, AB „Lietuvos energija“ (o ši valdo Lietuvos elektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę), AB LITGRID (elektros energijos perdavimo sistemos operatorius), AB LESTO (elektros tiekimas ir skirstymas vartotojams), UAB Technologijų ir inovacijų centrą (informacinių technologijų priežiūros paslaugos), UAB „Energijos tiekimas“ (elektros tiekimas), UAB „Kauno energetikos remontas“ (metalo konstrukcijų gamyba, energetikos įrenginių remontas), UAB „Gotlitas“ (apgyvendinimo paslaugos, prekyba), UAB „NT Valdos“ (nekilnojamojo turto disponavimas), UAB „Baltpool“ (elektros energijos rinkos operatorius), VšĮ Respublikinį energetikų mokymo centrą (energetikos specialistų ugdymas), UAB TETAS (elektros tinklų projektavimas, statyba, remontas, priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (veikla - kaip ir UAB TETAS), UAB „Data Logistics Center“ (duomenų centrų, duomenų perdavimo, šviesolaidžio nuomos ir kitos telekomunikacijų paslaugos).
Paini schema
Tačiau pernai rugsėjį Arvydo Sekmoko vadovauta Energetikos ministerija nusprendė įsteigtai naujai įmonei EPSO-G perleisti AB LITGRID akcijas, priklausančias „Visagino atominei elektrinei“. Šiuo veiksmu esą buvo įvykdyti ES trečiojo energetikos paketo ir Lietuvos elektros energetikos įstatymo reikalavimai atskirti elektros perdavimą nuo gamybos ir tiekimo.
Taip atsirado du daugiagalviai slibinai. Ūkio ministerija valdo „Visagino atominę elektrinę“, kuri savo ruožtu valdo kelias antrines įmones, turinčias dar ir savo antrinių įmonių. Negana to, specialiai naujos atominės statyboms vykdyti įkurta dar ir UAB VAE SPB, kurios 100 proc. akcijų valdo „Visagino atominė elektrinė“. Energetikos ministerija per naująją EPSO-G valdo LITGRID, kuri savo ruožtu turi akcijų 500 darbuotojų turinčioje bendrovėje TETAS, taip pat valdo bendrovę „Baltpool“. Savaime aišku, išliko ir LESTO, Technologijų ir inovacijų centras bei kitos bendrovės. Painoka, tiesa?
Įtartinas sandoris
Beje, dėl LITGRID akcijų perleidimo pradėtas tyrimas, mat premjeras Algirdas Butkevičius suabejojo sandorio skaidrumu.
„LITGRID buvo atskirta dėl ES direktyvos reikalavimų. Po to iškilo klausimų dėl atsiskaitymo už akcijas, dėl akcijų perdavimo. Dabar vyksta tyrimas - kaip vis dėlto buvo akcijos perduotos, kaip buvo už tas akcijas atsiskaityta, ar tai buvo padaryta laikantis Lietuvos įstatymų. Aš manau, kad artimiausiu metu turėsime išsamią informaciją“, - sakė A.Butkevičius.
Premjeras taip kalbėjo apie bendrovės EPSO-G ir „Visagino atominės elektrinės“ pernai rugsėjį pasirašytą LITGRID akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią EPSO-G įsipareigojo už 97,5 proc. akcijų sumokėti 750 mln. litų, tačiau gruodį pranešta, kad pinigai sumokėti nebus.
Dėl to brangsta elektra
Kam reikia steigti dar vieną naują valstybinę įmonę, kuri turėtų supirkti elektrą iš vėjo jėgainių, jei tų įmonių ir taip apstu? Į šį klausimą negali atsakyti net ir energetikos ekspertai. Kaip ir į klausimą, kiek tokių įmonių elektros energetikos sektoriuje iš viso yra.
„Kiek girdėjau, „Lietuvos energija“ atsisako iš naujo pasirašyti sutartį dėl elektros supirkimo iš vėjo jėgainių, nes sutartys visada pasirašomos metams. Todėl ir iškilo klausimas, kas turėtų atlikti šią funkciją: ar kuri nors jau esama įmonė, ar turi būti įsteigta nauja. Tačiau jų ir taip užtektinai, jos dubliuoja viena kitos funkcijas. Jų gausa prisidėjo ir prie elektros pabrangimo. O jei dar ir pelnas iš to gaunamas, vadinasi, vartotojai permoka už elektrą. Juk pelnas priklauso nuo to, kiek nustatytos kainos yra didesnės už išlaidas“, - sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Trūksta skaidrumo
Su jo nuomone visiškai sutinka ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Anot jo, nors ir sakoma, kad energetikos įmonės nėra išlaikomos iš valstybės biudžeto ir jam nieko nekainuoja, tai nėra tiesa, nes jei nereikėtų jų tiek daug išlaikyti - ir valstybė gautų didesnius dividendus, ir elektros kaina galėtų būti mažesnė. Anot jo, Briuselio įsakymas ardyti sukurtą sistemą atskiriant elektros gamybą nuo perdavimo buvo priešingas Lietuvos siekiams.
„Tas kapitalo koncentravimas, sukuriant bendrovę „Visagino atominė elektrinė“, buvo sugalvotas tam, kad galingas koncernas galėtų skolintis milžiniškus pinigus ir vykdyti didelius projektus. Tačiau dabar situacija pasikeitė, nes pagal ES direktyvą elektros gamyba turi būti atskirta nuo perdavimo. Dabar dalį norima atiduoti kitai ministerijai. Bet taip negalima elgtis: iš pradžių milžiniškas koncernas tyliai sudaromas, o paskui tyliai išardomas“, - sakė V.Lukoševičius.
Kuriami postai saviems
Pasakyti, kiek iš viso Lietuvoje yra elektros energetikos bendrovių, anot jo, yra labai sunku.
„Vien pernai kaip viskas keitėsi, kiek visko pristeigta. Reikia labai gerai sekti visus šiuos dalykus, specialiai tuo užsiimti. Tačiau Lietuvoje nelabai kas turi interesą tuo užsiimti. Akivaizdu, kad toks didelis įmonių skaičius lemia ir aukštą elektros kainą. Juk jos pajamų neturi, tik perskirsto tuos pačius pinigus ir gyvena iš tų pačių elektros vartotojų. Savaime aišku, kad kiekviena nauja įmonė kainuoja. Jei kiekviena jų sukurtų kad ir kokį konkurencingumą - būtų pateisinama, tačiau kai tik užsiima administravimu, kyla klausimas, kam to reikia“, - stebėjosi ekspertas.
V.Lukoševičiui nuostabą kelia ir tai, kad Briuselis Lietuvai primetė prievolę atskirti elektros gamybą nuo jos tiekimo, nes toks modelis Lietuvai iš viso netinka.
„Čia yra tik žaidimas. Juk LESTO su „Lietuvos energija“ perduota Ūkio ministerijai, o LITGRID liko pavaldi Energetikos ministerijai. Formaliai atskyrimas įvyko, tačiau iš tikrųjų tai tik vaikiškas žaidimas. ES direktyva tiktų valstybėms, kur skirstymo įmonių yra šimtai. Ten vyksta kova, kuri įmonė savo tinklus pastatys ir elektrifikuos teritorijas. Tada atskyrimo prasmė yra. O kai Lietuvoje tėra LESTO ir LITGRID ir jos skaidomos, tai jokios prasmės nėra. Pas mus dažnai daromos reformos, nesigilinant, ar jos turės kokią naudą, ar tik pakenks. Kai nėra konkurencijos, tai ir skaidymas yra beprasmis, todėl užsienio ekspertai ir šaiposi iš mūsų. Aišku, prikūrus daug įmonių, daug kėdžių saviems žmonėms atsiranda“, - vienintelę naudą atskleidė V.Lukoševičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą