Kam naudingi mitai apie uosto plėtrą?

Matyt, pats metas biblinį posakį "Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro" pakeisti kitu, modernesniu: "Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką šneka ir rašo"...

Galima suprasti ar atjausti tuos, kurie drabstosi purvais dėl žemo žinių lygio ir neišmanymo. Liūdniau dėl tų, kurie aktyviai diskutuoja viešojoje erdvėje, visiškai neturėdami tikslo kartu ieškoti paties naudingiausio sprendimo gimtajam miestui. Jie aktyvūs ir gerai matomi tik todėl, kad siekia politinės naudos sau, norėdami prieš rinkimus į savivaldos tarybą, kuo aukštesnėje pozicijoje atsidurti prie starto linijos.

Šiandien toliau neigsime dažniausiai girdimus mitus. Ir mums vėl talkins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pradžia 2017 m. lapkričio 30 d.

MITAS Nr. 3

Dėl Uosto plėtros kils pavojus Kuršių Nerijai ir jos krantams, kurie greičiausiai bus užbetonuoti.

Prajuokinot ir pakėlėt nuotaiką. Žmonių fantazija yra beribė. Ir jau vien už tai juos galima gerbti. Šiaip būtų įdomu tokių "žinovų" paklausyti ilgiau, nes ardyti Kuršių Nerijos krantus ar juos betonuoti tikrai nesiruošiam.

Netgi priešingai - pirmą kartą uosto viduje planuojame sustiprinti ir sutvirtinti kranto liniją povandenine, išorėje nematoma sienele. Uosto direkcijos investiciniuose projektuose tam jau yra numatytos lėšos.

Taip jau "surėdytas" pasaulis, kad bet kokia vandens tėkmė, ar tai būtų upelis, ar upė, ar marios, visada vienaip ar kitaip ardo ir keičia kranto liniją.

Mūsų plėtros planuose, perstatant uosto vartus, kaip tik yra numatytos priemonės sutvirtinti Kuršių nerijos kranto apsaugą. Toks hidrotechninis statinys, kaip pietinis molas, leido išsaugoti Kuršių nerijos krantus ir tai yra pavyzdys, kad uosto infrastruktūra, priešingai nei yra teigiama, gali išsaugoti unikalų gamtos peizažą.

MITAS Nr. 4

Išorinį uostą racionaliau būtų statyti ne Melnragėje, o - Būtingėje.

Tie, kurie rimtais veidais ir išmintingomis veido išraiškomis siūlo tokius absurdiškus pasiūlymus, absoliučiai nesuvokia, kas yra uostas, kaip jisai veikia, kaip veikia jo ekonominis modelis.

Šiandien mūsų valstybė dar tiktai nėra tokia finansiškai pajėgi, kad galėtų sau leisti tokią prabangą - statyti dar vieną uostą. Beje, tokiam uostui reikėtų ir atitinkamo krovinių kiekio. Kurtume konkurentą Klaipėdos uostui?

Gal šios idėjos autoriai net nežino, kad Būtingės terminalo plūduras yra 8 kilometrai nuo kranto linijos? Nes tiktai ten prasideda natūralus 15 metrų gylis, o mes orientuojamės į 17 metrų. Yra aibė ir kitų svarbių priežasčių.

MITAS Nr. 5

Dėl uosto plėtros bus sunaikinta Melnragės gyvenvietė, dalį gyventojų teks iškeldinti.

Tai vienas iš jautriausių klausimų ir mes glaudžiai bendradarbiaujame ir tariamės su Melnragės ir kitomis miesto bendruomenėmis. Deja, šiandien dar yra daug neatsakytų klausimų.

Pirmiausia turime užbaigti savo bendrąjį planą, po to bus atliekamos vertinimo procedūros, vėliau turėtų prasidėti techniniai projektai, tada jau atsiras galimybė kalbėti apie situaciją daug konkrečiau, negu galime kalbėti šiandien.

Melnragės gyventojams aktualiausia, kaip uosto plėtra palies pačią gyvenvietę. Diskutuodami kartu su miesto vadovais mes jau žinome vietinių gyventojų pageidavimus: norima visus kelius, geležinkelio linijas maksimaliai priartinti prie uosto tvoros.

Bendrojo plano rengėjai tą darbą jau yra padarę. Taip pat iš bendruomenės mes girdėjome labai prasmingą prašymą - 10 hektarų miško, kuris yra šalia Klaipėdos naftos įmonės palikti nepaliestą, kaip apsaugos nuo krovos terminalo, zoną.

Pietinės Klaipėdos dalies gyventojai pabrėžia, kad jiems yra patrauklus Kairių miškas. Ten iš viso yra 336 hektarų plotas. Tai apie 100 hektarų, kurie yra visai šalia uosto. Juos gal ir galima panaudoti, nes ten nėra miško. Likusi dalis mažiausiai 15 metų, bent tiek, kiek galios mūsų planas, bus nepaliesta. Vadinasi, miškas išliks.

Planuojant uosto plėtrą daroma viskas, kad poveikis aplinkai būtų minimalus.

Projektai, kaip principiniai yra, įtraukiami į bendrąjį planą - mes esame pasiruošę atsodinti mišką.

Melnragės gyventojų prašymas, kad būtų palikta apsauginė žalioji zona - yra prasmingas. Į teritoriją, kur šiuo metu planuojamas kelias, patenka 4-5 melnragiškių sklypai. Išpirkti ten esantį turtą, mes matome, kaip prasmingą veiksmą, teisingai atlyginant už turtą. Uosto direkcija savo praktikoje ne kartą yra išpirkusi turtą, atskirais atvejais sulaukėme ir padėkos, nes, kaip teigė žmonės, jie taip pagerino savo gyvenimo kokybę.

Daugiau atsakymų į šiuos klausimus turėsime, kai parengsime techninius projektus, kartu tarsimės ir su vyriausybe, ir su miesto vadovybe, ir su gyventojais.

Bus daugiau