Keltų laivybai – optimistinės prognozės

Šiais metais tarp Olandijos Roterdamo ir Jungtinės Karalystės Imingemo uostų linijoje pradėjęs plaukioti vienas didžiausių įmonės keltų „Gardenia Seaways“ bus ne paskutinis, kuriame dirba lietuviška įgula. Netrukus maršrutą papildys dar vienas šio tipo keltas, pavadintas „Tulip Seaways“ ir kuriame tilps 4 tūkst. metrų ilgio krovinių eilė. Jis bus dvyliktas kompanijos laivyne, kuriame dirba Lietuvos jūrininkai. Šiuo metu iš 11-os „DFDS Seaways“ valdomų keltų trys yra ro-ro tipo laivai (kroviniams ant ratų) , o kiti – ro-pax (kroviniams ir keleiviams).

Klaipėdoje registruota „DFDS Seaways“, pagrindinei danų įmonei DFDS plečiant verslo tinklą tiek Europos šiaurėje, tiek pietuose, Viduržemio jūroje, taip pat plečia veiklos geografiją ir atspindi pasaulinius procesus: laivynas atnaujinamas, keltai didėja, o jų pakrovimo greitis uostuose trumpėja, kad optimaliu greičiu, taupydami degalus, keltai galėtų plaukti jūroje ir keleiviams nebrangtų kelionė. Vienas iš pagrindinių konkurentų keleivius gabenantiems keltams – pigių skrydžių bendrovės. Taip teigia „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys, o jo žodžius savo uosto patirtimi papildo DFDS terminalo Esbjergo uoste (Danija) vadovas Hansas Henrikas Norageras.

Vyksta pokyčiai

Laivybos kompanijų užduotis uostų operatoriams visur panaši: gamybines operacijas atlikti greitai, užtikrinti terminalo ir krovos saugumą. Pasak V. Klumbio, Klaipėdos uoste skaitmenizavus kai kuriuos Centrinio Klaipėdos terminalo valdymo procesus, keltų krovos laikas sutrumpėjo pusvalandžiu. Nuo spalio mėnesio visi kompanijos keltai plauks iš vieno terminalo, todėl siekiama tam tinkamai pasiruošti: diegiama savitarna, įrengiamos kameros, fotografuojančios į keltus gabenamas puspriekabes, praėjusių metų kovo mėnesį įvestas 7 reisas ir pastovus keltų grafikas maršrute tarp Klaipėdos ir Kylio, o tai ypač vertina Vokietijos keliautojai. Keleiviams taip pat siūloma naujovių ir paslaugų paketų, kurie pagrindinei veiklai kuria pridedamąją vertę.

Daugiau dėmesio skiriama ir verslui: supaprastinama krovinių gabenimo tarifų sistema, suteikiama galimybė kompanijoms prisijungti prie keleivių bilietų rezervavimo sistemos taip išvengiant tarpininkų, rudenį įmonėms bus pasiūlytos komandos formavimo kelionės į Švediją.

Pastebėta, kad šiemet keltuose, dėl suteikiamų nuolaidų ir specialių produktų, padaugėjo šeimų su vaikais, lietuvių moksleivių grupių, dviračiais keliaujančių vokiečių. Kalbant bendrai apie vokiečius, Kylio linijoje jų skaičius padidėjo 18 procentų. Latviai taip pat pamėgo plaukti iš Klaipėdos į Vokietiją ir Švediją, abiejų linijų keltuose latvių padaugėjo penktadaliu. Tačiau keliaujančių lietuvių skaičius auga ne taip sparčiai, dažniausiai keltais plaukia dirbantieji užsienyje, vasarą dominuoja atostogaujantys keleiviai.

Migrantai srūva į Angliją

Problemų dėl nelegalios migracijos, kurių kyla DFDS terminaluose Danijoje ir Prancūzijoje, Klaipėdoje nėra, nors tokie atvejai, pasak V. Klumbio, buvo aptarti. Apskritai, į Lietuvą imigrantai iš musulmoniškų šalių ir kviečiami nesiveržia.

Antai Esbjergo uoste DFDS ro-ro terminalas, iš kurio keltai plaukia į Angliją, neseniai buvo aptvertas tvora, kuria teka 10 kilovoltų elektros srovė, įrengtos filmavimo kameros. Tačiau ir į gerai saugomą uosto teritoriją kartais patenka pabėgėlių.

Pasak terminalo vadovo H.H. Noragero, 2016 metais išaiškinta 75 atvejai, kai migrantai bandė patekti į terminalą krovininių mašinų priekabose. Vieno pabėgėlio grąžinimas iš Anglijos terminalui kainuoja 8 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų ir dar tenka sumokėti 2 tūkst. svarų baudą. „Pabėgėliai, bandydami patekti į laivą, sugadina krovinį, todėl turime didelių išlaidų. Nežinome, kada jie patenka į laivą, todėl esame priversti nuolatos stebėti. Dar viena problema – darbuotojai šiek tiek bijo susidurti su pabėgėliais, kurie gali turėti peilius ar panašiai. Buvo toks atvejis, kai į didžiulį konteinerį su sausainiais įlindo du asmenys, apgadino šiek tiek krovinio, o britai atsisakė visą jį priimti, tad DFDS kompanija patyrė 30 tūkst. svarų nuostolį“, – pasakojo danas.

Esbjergo uoste yra pagrindinis Danijos ro-ro terminalas, per kurį 2016 metais importuota 70 tūkst. naujų mašinų, į keltus krauta 105 tūkst. vienetų technikos. Prieš keletą metų atsisakęs keleivinės keltų linijos į Angliją, DFDS terminalas susimažino teritoriją iki 100 tūkst. kvadratinių metrų. Tačiau neatmetama galimybė po „Brexit“ liniją atnaujinti, nes prognozuojama, kad brangstant lėktuvų bilietams kelionės keltais gali įgyti didesnį populiarumą, o jūrų prekybos taip pat laukia pakilimas.