Aleksandras Poduskovas, Maskvos nekilnojamo turto kompanijos "KR Properties“ pardavimų direktorius teigia, kad nepaisant finansinės krizės, norinčiųjų pirkti loftus Rusijos sostinėje yra daug.
Loftai brangsta ir Lietuvoje. Bendrovės "Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada prisiminė, kad prieš 10-8 metus patalpas loftams galima buvo įsigyti vos už kelis šimtus litų.
"Tuomet visi buvo suinteresuoti naujosios statybos butais. Į gamyklų pastatus niekas rimtai nežiūrėjo. Tie, kurie sugebėjo nusipirkti niekam nereikalingų gamyklų patalpas, gerokai laimėjo“, - sako M. Čiulada.
Kai kurie į loftus investuojantys žmones tą daro dėl dviejų dalykų - įsitikinimo, kad šių erdvių butų kainos ir toliau didės bei dėl užsieniečių, kurie labai noriai apsigyvena loftuose.
"Pagrindiniai mūsų klientai yra žmonės, kurie įsigija apartamentus dėl to, kad nori gyventi ir dirbti netoli centro. Tai yra visokių firmų generaliniai direktoriai ir šeimininkai. Kitas pirkėjų segmentas – užsieniečiai. Jie atvažiuoja dirbti į Maskva 3-5 metams, nusiperka nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir tuo pačiu sutaupo nuomai. Kai išvažiuoja jie tiesiog parduoda savo būstą“, - sako A. Poduskovas.
Anot jo, nekilnojamojo turto plėtotojai užsienyje jau suprato - dangoraižio patalpomis nebesudominsi biurų ieškančių verslininkų. Užsienyje loftai yra ideali galimybė užsidirbti, nuomojant B ir C klasės biuro patalpas.
Prieš kelerius metus sostinės Naujamiesčio rajone loftą nusipirkęs žinomas architektas Dmitrijus Kudinas įsitikinęs, kad jo pirkinys yra ne tik gera vieta gyventi, bet ir protinga investicija į ateitį.
"Gyvenu išskirtiniame bute, pačiame sostinės centre. Kas dar gali būti geriau? Naujamiestis tampa vis patrauklesnis rajonas, todėl natūralu, kad būsto kaina čia tik didės. Net neabejoju, kad pasielgiau protingai investavęs į loftą“, – sako architektas D. Kudinas.
2006 m. kompanija "Ovental“ antrame pagal dydį Rusijos mieste, Sankt Peterburge, už 15 mln. dolerių įsigijo seną gamyklą. Į jos rekonstrukciją investavusi dar 15 mln. dolerių, kompanija planuoja sukurti išskirtinius loftus verslo segmentui – biuro, galerijų, meno studijų nuomai. Sankt Peterburgo nekilnojamo turto plėtotojai tikisi, kad investicijos į loftus atsipirks per aštuonerius metus.
Dabar investavusieji į loftus džiaugiasi savo toliaregiškumu. Vieno kvadratinio metro kaina loftuose Londone svyruoja nuo 4 iki 40 tūkst. svarų, Niujorke vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja apie 12 tūkst. JAV dolerių. Panašios kainos ir kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose.
Su nekilnojamu turtu dirbanti vilnietė Sonata Urbelienė teigia, kad investicijos į loftus gali atsipirkti labai greitai. Pasak verslininkės, vidutinė vieno kvadratinio metro kaina lofte dabar siekia apie 3 tūkst. litų. Įsigydami erdvų loftą, kur lubų aukštis siekia 5-6 metrus, pirkėjai gali investuoti papildomą pinigų sumą ir paversti savo būstą dviaukščiu butu. Anot S. Urbelienės, norint sukurti lofte vieną papildomą kvadratinį metrą, reikės investuoti apie 800 litų.
"Loftų kainos ateityje vienareikšmiškai didės, todėl kai kurie investuotojai jau dabar pradėjo žiūrėti į juos, kaip į pelningą verslą“, - sako Sonata Urbelienė, bendrovės "Remax“ nekilnojamo turto projektų vadovė.
Loftai - tai butai, sukurti buvusių gamyklų ir sandėlių vietose. Pirkėjai juos vertina dėl erdvių – aukštų lubų, didelių langų ir mažiausiai 100 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Loftų gimtine yra vadinamas Niujorkas. Dar XIX a. pabaigoje niujorkiečiai pradėjo transformuoti miesto centre esančių apleistų gamyklų pastatus į butus. Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje Vakarų Europoje ir JAV gyvenimas loftuose tapo tikru kultūriniu reiškiniu.
Dabar Niujorke, Londone, Paryžiuje ar Maskvoje loftai yra populiarūs ne tik tarp menininkų, bet ir verslininkų bei gerai uždirbančių miestiečių. Kai kuriose Europos sostinėse yra ištisi rajonai, kur išsinuomoti ar įsigyti galima tik loftus. Pavyzdžiui, Londone yra Karališkų dokų (Royal Docks) rajonas, kur gyvena daug žinomų britų aktorių ir dainininkų.
Rašyti komentarą