Europos Parlamentas skelbia karą "popierių karui"

Europos Parlamentas skelbia karą "popierių karui"

Antradienį, vasario 4-ąją, Strasbūre posėdžiaujantis Europos Parlamentas (EP) balsuos dėl teisės akto, kuris esą gali palengvinti gyvenimą mažiausiai 14 mln. europiečių, gyvenančių ne savo gimtosiose šalyse ir tūkstančiams įmonių.

Europarlamentarai pirmadienio vakarą diskutavo dėl laisvo judėjimo skatinimo supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą.

Pasak teisingumo eurokomisarės Vivjanos Reding (Viviane Reding), šiuo metu apie 13 proc. santuokų Europos Sąjungoje (ES) yra sudaroma tarp skirtingų šalių piliečių. 14 mln. europiečių gyvena ne savo šalyse, o apie 50 tūkst. smulkių įmonių veikia keliose šalyse. Visi šie fiziniai ir juridiniai asmenys dėl reikalavimų kitose šalyse išduodamus dokumentus tvirtinti apostilėmis ir t.t. patiria didžiulių sunkumų – gaištamas laikas, patiriami finansiniai nuostoliai.

„Kasmet Europos Sąjungoje apsotilėmis tvirtinama apie 1,4 milijono dokumentų. Apie 1,7 milijono dar yra išverčiama ir tvirtinama. Pasikalbėkite su pasienio teritorijose dirbančiais verslininkais, kiek jie patiria nepatogumų“, - vardino V. Rieding.

Anot jos, todėl siūloma supaprastinti dokumentų pripažinimą visoje ES. O norinti išvengti galimo padirbinėjimo, Europos Komisija siūlo, kad iškilus abejonėms dėl dokumento tikrumo, išsiaiškinti būtų galima per Vidaus rinkos informacinę sistemą. Per ją esą jau galima tikrinti šešių rūšių dokumentų tikrumą. Taip pat siūloma apsvarstyti galimybę įvesti bendros formos dokumentus.

Diskusijų metu europarlamentarai vardijo įvairius kuriozinius atvejus, kurie iškyla, kai kiekvienos šalies biurokratai reikalauja dokumentų patvirtinimo. Pavyzdžiu, Prancūzijoje išduotas dokumentas nepripažįstamas Belgijoje, nors joje prancūzų kalba irgi yra valstybinė.

Europarlamentarė Eva Lichtenberger tai pavadino popieriaus karu, o šią iniciatyvą – pirmu žingsniu iš užburto rato, kuriame kankinasi milijonai paprastų europiečių ir tūkstančiai verslininkų.

Kroatijos atstovas parlamente Andrej Plenkovič tvirtino, kad siūloma iniciatyva tai leistų sutapyti apie 330 mln. eurų, tiesa, nepatikslino, per kurį laiką būtų tiek sutaupyta.

Visgi buvo ir prieštaraujančiųjų – britas Andriu Henris Viljamas Bronsas (Andrew Henry William Brons) tvirtino, kad laisvas judėjimas esant didžiuliams darbo jėgos užmokesčio skirtumams yra blogis, nes viena šalis netenka darbo jėgos, o kitoje atsiranda bedarbių. Todėl toks dokumentų pripažinimo legalizavimas esą dar pablogins situaciją.

Diskusijų kyla ir dėl to, kokių dokumentų pripažinimą reikia supaprastinti. Tačiau klausimo pranešėjas europarlamentaras vokietis Bernardas Rapkay reziumuodamas diskusijas konstatavo, kad dabar vyksta karas tarp politikų, atstovaujančių rinkėjams, ir biurokratų, nenorinčių palengvinti žmonėms gyvenimo ir besilaikančių dabartinės tvarkos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder