Nauja sistema leis atsisakyti sienos kirtimą patvirtinančių antspaudų pasuose, duomenų bazėje bus išsaugoti asmens vardas ir pavardė, pirštų antspaudai ir nuotrauka, taip pat Šengeno išorės sienos kirtimo laikas ir vieta.
Tokiu būdu bus registruojami į Šengeno zoną atvykstantys ir iš jos išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems keliauti Šengeno erdvėje būtina viza, ir tie, kuriems vizos nereikia, tačiau Šengeno erdvėje lankosi trumpą laiką – iki 90 dienų per pusmetį.
Teigiama, kad elektroninė sistema pagreitins asmenų patikrą ir leis lengviau identifikuoti tuos, kurie pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles ar naudoja padirbtus dokumentus.
Surinkti duomenys bus saugomi trejus metus, o jei asmuo pažeidė Šengeno taisykles – penkerius. Sienos apsaugos tarnybos ir Europolas galės pasitelkti surinktus duomenis kovai su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais. Nacionalinės prieglobsčio tarnybos neprieis prie šios duomenų bazės.
Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo registravimo sistemoje dalyvaus Šengeno erdvės narės bei Rumunija ir Bulgarija.
Tikimasi, kad naujoji sistema visose šalyse pradės veikti 2020-aisiais. Lietuvoje gi, pasak Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, elektroninė patikros sistema iš dalies pradės veikti nuo reglamento įsigaliojimo. Numatoma, kad reglamentas bus priimtas ir įsigalios dar šiais metais.
G. Mišučio teigimu, ne ES šalių piliečių tikrinimo pasienyje procesas išties paspartės, nes pasieniečiams nereikės skaičiuoti svečio prabūtų dienų skaičiaus. Taip pat ir todėl, kad į pasus nebus dedamos žymos, o tikrinimas bus atliekamas biometrinių duomenų pagrindu.
Dabar, anot pašnekovo, pavyzdžiui Nidos sienos kirtimo punkte pasieniečių patikrinimo procedūra ES piliečiams trunka nuo 40 sek. iki 1 min., o trečiųjų šalių piliečių – nuo 1,5 min. iki 3 min.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą