Taip, darželyje. Mano tėveliai šoka "Žilvino" kolektyve, jie palydėjo mane į šokių būrelius, o pagaliau - į Rūtos Židžiūnienės vadovaujamą "Line dance" studiją.
Kuo tave žavi linijiniai šokiai?
Jie suteikia didelę laisvę. Šokant linijinius šokius nereikia poros, gali improvizuoti, išreikšti savo asmenybę be jokių suvaržymų. Į čempionato programą įėjo valsas, džaivas, "smooth", "cuban", "funky" ir "novelty" šokių stiliai.
Ar negąsdino svetima šalis, nežinomas miestas?
Čempionatas vyko milžiniškoje sporto salėje, labai gražioje vietovėje, atrakcionų ir varžybų miestelyje. Sportinė nuotaika pagavo iškart, nepaisant kelionės nuovargio. Laimėjimų nesitikėjau, nes buvo labai stiprios varžovės ir varžovai. Čempionatą laimėjo švedė.
Mes, jauniausias pogrupis, šokome tris dienas po šešis šokius, tad įtampą ištverti buvo nelengva. Juolab kad važiavome dviese, be suaugusio palydovo. Kiti vaikai atvyko su komanda, treneriais, medikais ir masažuotojais. O kai jau žengiau raudonu kilimu, lydima sargybinių, vilkinčių muškietininkų uniformas, apėmė geras jaudulys.
Prireikė valios, didelio noro ir fortūnos. Koks didžiausias įspūdis?
Dalyvių daug, visi stiprūs, nežinai, ar papulsi į finalą; gali neužskaityti šešių šokių, o tik du ar tris, apie prizinę vietą net negalvoji. Tiesiog šoki, paskui reikia rasti drąsos nueiti kartu su minia pažiūrėti į didelę lentą, ar yra tavo numeris, prie kurio parašyta, kad turi rengtis paradinę uniformą. Sužinojusi rezultatus, paskambinau vadovei, ir cypiau į ragelį, ji nesuprato, ką sakau...
Ar po čempionato buvo vaišių ir pramogų?
Vyko teminiai vakarėliai: kartą turėjome apsirengti baltais drabužiais, o kitą - pajaco ar klouno kostiumu. Be jų nebūtum įleistas. Tuomet vyko šou, pokylis, ir mes visi šokome savo malonumui... Maisto buvo labai daug, bet nebeturėjau apetito.
Kaip grūdinaisi čempionatui?
Rytą pradedu mankšta ir bėgioju lauke, kiek užtenka valios. Reikia ir psichologinio pasiruošimo, įsiteigti sau, kad padarei ką galėjai, ir įrodysi tai šokiu nuo pirmojo takto. Mane palaikė vadovė, mama ir net kai kurios varžovės.
Kaip tau sekasi mokslai, ar galvoji apie šokėjos ateitį?
Tikslieji ir humanitariniai mokslai sekasi gerai. Dar nežinau, kokią profesiją rinksiuosi, bet šokis man reiškia daug. Manau, kiekvienas inteligentiškas žmogus privalo būti elegantiškas, mokėti šokti, kad atsiskleistų, kad nebūtų gėda pasirodyti jokiame renginyje.
Man dar teks labai daug dirbti, įgyti lankstumo, domėtis kitais šokių stiliais. Malonu, kad grįžusią į mokyklą mane draugai pasveikino, sutiko su muzika ir gėlėmis.
Line dance vadovė dabar tau dar aukščiau iškels kartelę?
Nesu žvaigždė, o laimėjimas įpareigoja, turi stengtis būti dar geresnė. Prisidėjo atsakomybė, teks būti kūrybingesnei, fiziškai potencialiai. Vienam šokti išties sunku, nes poroje šokantį palaiko porininkas, o vienam kojos yra tik instrumentas atlikti tą, ką sugalvojai: šokiui išraišką suteikia veidas, rankos, plastika, emocijos, energija. Kaip vadovė sako, kiekvienas šokis - tartum atskiras kūrinys, su savita nuotaika, skirtingu charakteriu.
Žinau ir savo silpnąsias vietas; norėčiau tobulinti "funky" stiliaus šokį, kūno judesį. "Funky" labai skiriasi nuo klasikinio šokio. Šokėja turi būti įvairiapusiška asmenybė, mokėti keistis kaip chameleonas. "Funky" yra aštraus judesio, gatvės šokis.
Suprantu, kad turi labai mažai laisvalaikio, bet kaip jį leidi?
Su draugais lankausi klubuose, vakarėliuose, ten šoku, šoku...
Kokiam išbandymui ruošiesi dabar?
Pabaltijo linijinių šokių varžyboms. Vasario pabaigoje jos vyks Rygoje. Iš pirmojo lygio teks pereiti į antrąjį, ir reikalavimų padaugės. Vadovė sako, esu šiokia tokia žvaigždė, tačiau dabar viskas vėl prasideda nuo nulio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą