Emilis Bružas: "Mokausi savo malonumui"

Ar seniai taip puikiai sekasi chemija?

Kad tas mokslas man patinka, supratau dar aštuntoje klasėje. O "Ąžuolyno" gimnazijoje dirba labai gera mokytoja Rima Grabauskienė, kuri jau ilgą laiką ruošia olimpiadininkus.

Kad būsiu chemikas, nuo vaikystės tikrai neatrodė. Lankiau dailę, muziką, žaidžiau stalo ir lauko tenisą, žodžiu, viską... Pirmūnas visada buvau, o dabar jau kažkaip savaime sekasi. Buvau visąlaik smalsus - kaip ir visi vaikai turbūt...

Atsimenu, ketvirtoje klasėje rašiau, kad norėčiau lakūnu arba archeologu tapti. Dabar tai juokinga.

Kodėl juokinga?

Nežinau... Mažas bet ką sugalvoji, kad tik įdomiau būtų, o paskui vis dėlto pagalvoji, kad ko nors realaus reikėtų.

Archeologu - nerealu?

Nelabai juo pabūsi - gi užsidirbti reikia. Kurį laiką visiškai nieko negalvojau, bet atėjęs į gimnaziją jau pradėjau planuoti.

Tėvai spaudžia prie mokslų?

Tėvai spaudimo niekada nedarė. Niekada nėra tikrinę namų darbų. Sako: ką nori, tą ir daryk, viskam pritarsim. Kai gerai sekasi, sako - "Taip ir toliau!", o kai nesiseka, sako - "Jei nepatinka, tai ir nereikia." Manau, kad jeigu būtų labai kišęsi, tai būtų tik blogiau.

Tai tėveliai nesusiję su chemija?

Ne. Tėvas baigė laivų inžinerijos specialybę Sankt Peterburge. Jūreivis buvo kurį laiką. Dabar jis yra Klaipėdoje dažymo firmos direktorius. O mama Taline baigė dailės akademiją. Pagal specialybę ji yra odininkė. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja ir dailininkų sąjungos tarybos narė, žodžiu, aktyvistė tokia.

Ar įdedi daug darbo, pastangų, ar esi gamtos apdovanotas gabumais?

Labiau gabus negu mokausi. Namų darbus ruošiu kokį pusvalandį, kartais gal net penkiolika minučių - permetu akimis, ir viskas, o chemiją, jeigu susidomiu, galiu kad ir penkias valandas skaityti. Jeigu man įdomu, tai aš tiktai savo malonumui mokausi. Jeigu ne, - tada sėdžiu prie kompiuterio, būnu mieste. Dažnai į Vilnių važinėju, kur vyksta chemijos paskaitos, stovyklos, skirtos pasiruošti chemijos olimpiadai. Lankiau neakivaizdinę chemikų mokyklą "Pažinimas" - penkios sesijos per dvejus metus. Tai ten tave dvi dienas moko, o trečią laikai egzaminą. Į "Pažinimą" eina būsimieji medikai, kurie nemoka chemijos. Tai va: po tų penkių egzaminų geriausieji gauna diplomus, ir aš baigiau kaip geriausias mokinys, nors dauguma buvo metais už mane vyresni.

Kaip ruošeisi olimpiadai Japonijoje?

Vyksta daug atrankos turų: miesto olimpiada, respublikinė, tada stovykla, ir tik tada atrenkami šeši žmonės Baltijos olimpiadai, kuri kasmet vyksta skirtinguose miestuose, o šiemet buvo Tartu (Estija).

Baltijos olimpiadoje viskas priklauso tik nuo tavo pasirodymo. Per visas Baltijos šalis iš dvidešimties dalyvių likau penktas, bet tie, kurie mane aplenkė, buvo metais vyresni. Tai galima sakyti, kad iš savo bendraamžių normaliausiai "pavariau".

Birželį ir liepą šešiolika dienų vyko tarptautinės olimpiados pasiruošimo stovyklos, ir tada jau vykom į Japoniją. Konkursas vyko dvi dienas, o po jo dar buvo skirta laiko ekskursijoms ir bendravimui.

Ar užduotys buvo sudėtingos?

Praktinės užduotys buvo gana įdomios, tik aš susimoviau. Iš trijų užduočių viena buvo sintezė - reikėjo suberti medžiagas, tai kažką ne iki galo iškrapščiau, nes neradau mentelės, ir man išvirė... Turėjau iš naujo parašyti medžiagų analizę, o tai numušė mano balus. Žodžiu, likau prie pat sidabro medalio ribos.

Apmaudu...

Šiek tiek gaila. Dalyvavo 270 moksleivių, tai aš likau 106-as. Sistema tokia: 10 proc. gauna auksą, 20 - sidabrą ir 30 - bronzą. Lieka 40 procentų, iš kurių 10 proc. geriausiųjų gauna pagyrimo raštus.

Kas labiausiai Tave palaikė, padėjo pasiruošti?

Labiausiai esu dėkingas savo mokytojai Rimai Grabauskienei ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanui dr. Rimantui Raudoniui, kuris lydėjo į olimpiadą, organizavo atranką, vertė užduotis...

Kokį įspūdį paliko Japonija?

Kultūra labai skiriasi, o labiausiai - japonų požiūris į savo šalį. Jie patriotai. Jų šūkis yra "Dirbti už tėvynę, mirti už kompaniją". Darboholikai... Na, vidutinis japono atlyginimas yra 5000 - 8000 Lt, bet kainos didesnės negu Lietuvoj.

Lietuviai visąlaik skundžiasi, o japonai žiauriai myli savo šalį. Jeigu išvyksta studijuoti, tai grįžta dirbti.Šiandien kaip tik per geografiją sakė, kad Japonijoje yra daugiausiai - 98,5 proc. - japonų, beveik nėra imigrantų.

Japonija labai tvarkinga, nors niekur nematyti šiukšlių dėžių. Jie viską rūšiuoja, net etiketę nuo vandens buteliuko nuplėšia ir atskirai meta. Japonija turi dar daugiau miškų nei Lietuva, o ką jie turi, tą labai vertina. Ne taip, kaip lietuviai.

Susiradai draugų?

Reikia labai daug bendrauti su japonu, kad galėtum jį pavadinti savo draugu. Na, jie draugiški, paslaugūs, bet kiek užsisklendę. Mums skyrė gidus japonus, kurie studijuoja Amerikoje arba Anglijoje, tai jų bendravimas toks pasaulietiškesnis. Problema ta, kad japonai nemoka anglų kalbos. Kaip ir rusai - su jais gali kalbėti rusiškai arba visai nesikalbėti. Tai mes daugiausiai bendravom su latviais - broliukais mūsų...- juokiasi.

Mėgsti bendrauti?

Bendrauju su labai daug kuo... nors ne, nėra daug žmonių, su kuriais labai daug bendrauju. Japonijoj, beje, susipažinom su šveicarais, vengrais, australais, kroatais... Man įdomiausia susipažinti su tais, kurie iš kito pasaulio kampo.

Palaikote ryšius su dalyviais?

Nelabai. Yra tas facebook'as, tai su kuo susipažinau, pasidalinam naujienom. Kita olimpiada vyks Turkijoje, Ankaroje. Mes pagal krepšininkus: čempionatas buvo Japonijoje, paskui Turkijoje, - šypsosi. - Kiti metai yra oficialūs Tarptautiniai chemijos metai. Tikiuosi ir kitais metais ten pakliūti.

Esi maksimalistas?

Taip, galima sakyti, netgi perfekcionistas. Aišku, ne visose srityse.

Kas dar Tau sekasi?

Šiemet, kai buvo respublikinės chemijos ir biologijos olimpiados, tai aš gavau ir už chemiją, ir už biologiją aukso medalius, todėl galėjau važiuoti ir į biologijos olimpiadą Pietų Korėjoje. Bet jos vyko vienu metu, tai teko rinktis. Stodamas į universitetą pasinaudosiu šiais abiem mokslais.

Kokie tolesni Tavo tikslai?

Pagrindinis tikslas yra įstoti į Kembridžą. Programa vadinasi "Natural Sciences". Ten yra dvi pakraipos - fizinė ir biologinė, tai aš, aišku, į pastarąją. Ten yra taip: pasirenki tokį bendrą dalyką ir vis labiau specializuojiesi. Bakalaurą plius magistrą baigi per 4 metus, tai sutaupai 2 metus. Gali gauti biochemiko arba farmakologo diplomą.

Dabar kaip tik vyksta stojimai, rašau motyvacinį laišką, rekomendaciją į anglų kalbą išsiverčiau, - tikiuosi, pasiseks. Interviu bus gruodį, reikės vykti, o sausį paaiškės, ar duos tą kvietimą, ar ne... Na, ir anglų kalba man labai gerai sekasi, dėl to ir nebijau užsienyje studijuoti.

O kuris dalykas nesiseka?

Vienuoliktoje klasėje buvo profiliavimas, tai atsisakiau kai kurių dalykų. Istorija man labiausiai nepatiko ir fizikos atsisakiau. Lietuvių reikia - tai ir sėdžiu. Devynetą turiu, o kaip egzaminas bus - pažiūrėsim...

Ką veiki laisvalaikiu?

Gyvenu 30 km nuo miesto, Dvylių kaime, prie Vėžaičių miestelio. Na, kaimas - gamta, šuo. Tvenkinys. Vasarą nereikia važiuoti stovyklauti. Tiktai, aišku, problema ta, kad esi priklausomas nuo tėvų dėl grįžimo namo - ten autobusas kursuoja tik du kartus. Tai kiek atriboja nuo draugų, nes negaliu bet kada susitikti, reikia iš anksto viską planuoti. Šiaip tai laisvalaikiu žaidžiu tenisą, muzikos klausausi - "indie rocko".

Atrodo, kad neturi jokių blogų savybių..?

Reiktų draugų klausti... Nežinau, kaip pasakyti... Gal kartais būnu kiek arogantiškas. Galima sakyti - jaučiu savo vertę... Bet manau, kad tai geriau nei apsimestinis kuklumas. Na, ir tėvai skundžiasi, kad indų neišplaunu... - juokiasi.

Matau, kad Tavo tėvai labai demokratiški...

Taip. Kitų tėvai sako: "Ai, aš tavęs niekur neišleisiu!" Mano tėvai man taip gyvenime nėra pasakę. Man patinka, kad jie manimi pasitiki. Iš tikrųjų mano tėvai nėra milijonieriai kokie. Kol kas neturiu net asmeninio kompiuterio, bet tikiuosi, kad susitaupysiu per kurį laiką.

Yra tokia Nacionalinė moksleivių akademija. Ten ir filologai, ir matematikai, ir chemikai. Aš irgi dalyvauju. Realiai ji kaip ir neegzistuoja - mokaisi internetu: atsiunčia užduotis - išsiunti atsakymus, ir geriausius kviečia į sesijas. Žiemą vyksta Palangoje, pavasarį - Kaune, vasarą - Nidoje. Dabar, kai laimėjau medalį, tai visos sesijos man bus nemokamai. Yra Mstislavo Rostropovičiaus fondas, jis remia gabius vaikus, tai skyrė man 1500 Lt stipendiją po Japonijos. Aš tą sumą galiu panaudoti su mokslu susijusiems dalykams.

Kur panaudosi?

Vyksta tarptautinė Mendelejevo chemijos olimpiada. Ten dažniausia dalyvauja NVS šalys - Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova. Lietuvių komanda nevažiuoja, tačiau galima užsiregistruoti ir važiuoti pačiam. Artimiausia vyks 2011-ųjų pavasarį Maskvoje. Tai aš manau, kad už tuos pinigus nuvažiuosiu į tą olimpiadą. Ten tokia rusiška olimpiada, reikia geležinės logikos, labai daug uždavinių, bet sakė, smagu.

Planuoji studijuoti užsienyje. Ar žadi grįžti?

Tikiuosi bent jau dirbti Lietuvai, jeigu tik bus tam sąlygos. Pirmumą teiksiu savo šaliai, tačiau svarbiausia, manau, kad patiktų pats darbas. Manau, žmogus turi daryti tai, kas jam prie širdies.