Ginta Rastokaitė: "Mokykloje reikia poilsio zonos ir nereikia žuvies dienos"

Jaunimas darosi vis pragmatiškesnis: muzikalūs stoja į ekonomiką, poetiškos sielos - į teisę. Jūs domitės mada. Ką ir kur studijuosite?

Pirmiausiai mokysiuosi Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, kad įgyčiau praktikos, kuri būtina visiems dizaineriams, o po to stosiu į kurį nors universitetą studijuoti aprangos dizaino.

Savo ateitį siejate su mados industrija?

Žinoma, sieju! Tai mano ateitis, į kurią žengiu drąsiai ir be jokių abejonių.

Jau spėjote padaryti keletą didelių žingsnių...

Nors kolekcijas sukūriau dar tik dvi ("Imagine This" ir "7 days"), tačiau jau spėjau dalyvauti šešiuose mados konkursuose, iš kurių didžiausias laimėjimas respublikiniame alternatyvios mados šventėje - konkurse "Mados blykstė", kuriame laimėjau II vietą. Konkursai, kuriuose dalyvavau, vyko Plungėje "Mados blykstė 2011", Kaune "Skersvėjis 2011", Gargžduose "Kitokia mada 2010", "Kitokia mada 2012", Panevėžyje "Išdykęs stilius 2010" ir, žinoma, Klaipėdoje "Meno ratas 2011".

Labai norėčiau ateityje parodyti savo kuriamus rūbus viename ryškiausių Lietuvos mados festivalių "Mados infekcija".

Kas pastūmėjo į avangardą?

Jau nuo mažens mėgau piešti, kurti tai, kas neįprasta, nauja, nestandartiška. Labiausiai drabužių kūrimu susižavėjau mokydamasi pirmoje gimnazijos klasėje, kai teko būti draugės kolekcijos modeliu. Tada iš arti pamačiusi, kaip kuriamos kolekcijos, kaip ruošiamasi jų pristatymams, supratau, kad būtent tai ir noriu daryti visą savo gyvenimą. O avangardas turbūt todėl, kad esu menininkė iki širdies gelmių...

Turite mados autoritetų?

Iš Lietuvos dizainerių labiausiai žaviuosi Ramune Piekautaite.

Greitai jums nuskambės paskutinis skambutis. Kokius prisiminimus išsinešate iš mokyklos?

Atsiminimų labai daug, nes teko pakeisti daug mokyklų... Labai branginu laiką, praleistą Gargždų "Vaivorykštės" gimnazijoje, klasės vienybė ir draugiškumas buvo tiesiog pavydėtini.

Prisiminsiu visus mokytojus, kurie mokė ne tik savo dalyko, bet ir gyvenimo. Visų neišvardysiu, bet būtinai paminėsiu lietuvių kalbos mokytoją Aušrą Žukauskienę ir teatro mokytoją Rasą Juzėnaitę.

Kas buvo sunkiausia?

Pakeitus mokyklą viską pradėti iš naujo: perprasti mokytojus, prisiderinti prie visiškai naujos aplinkos, naujų draugų. Bet tai išugdė gebėjimą greitai prisitaikyti beveik prie visko, išmokė bendravimo su aplinkiniais.

O iš visų dvylikos mokykloje praleistų metų patys geriausi buvo vienuolikti... Dabar kaupiasi ašaros - sunku paleisti mokyklinius metus.

Ar daug streso patiriate ruošdamasi abitūros egzaminams? Kas palaiko, padeda?

Laikysiu tik du egzaminus - lietuvių ir dailės; man tiek užtenka. Ruoštis nėra lengva, kaip ir daugeliui svarbių įvykių, kurių nevalia sugadinti ir privalu puikiai pasirodyti. Tiesą sakant, nemigo naktų gana daug, nepavyksta vakarais išjungti tiesiog zvimbiančių galvoje minčių... O nuo streso geriausia priemonė - juokas. Palaiko ir padeda artimieji, draugai, vaikinas ir mokytojai.

Kam skiriate daugiausiai laiko: mokslams, draugams, sau..?

Laisvu laiku (kartais ir nelaisvu) pasiduodu it bangai užplūdusiam įkvėpimui ir pamiršusi pasaulį piešiu. Taip mėgstu piešti, kad net galvojau studijuoti dailę, bet mada manęs tiesiog nepaleido... Taip pat, kaip ir daugelis merginų, mėgstu plepėti su draugėmis, klausyti muzikos, šokti (beveik visur), juoktis, būti su savo vaikinu, skaityti. Fotografuoju, mano darbai konkurse "Klaipėda: geltona, mėlyna" užėmė antrą vietą. Stengiuosi aktyviai dalyvauti mokyklinėje veikloje, bet, deja, ne visada tam užtenka laiko. Praėjusiais metais ir pirmąjį šių metų pusmetį gimnazijoje lankiau dramos užsiėmimus. Jų metu išmokau labiau kontroliuoti savo emocijas, įveikti scenos baimę, tapau daug drąsesnė. Dėl tam tikrų niuansų palikus dramą, įsiliejau į gimnazijos laikraščio redakcinę grupę, jam rašau straipsnius, imu interviu, iliustruoju ir t. t.

Mokslams laiko skiriu tiek, kiek reikia, tiesiog manau, jog moku mokytis. Draugai mano dėmesio nestokoja, o su savimi pabūnu kurdama, vakare, kai nesiseka užmigti...

Jeigu taptumėte gimnazijos vadove...

Svarbiausias mano darbas būtų įrengti poilsio zoną mokiniams, kad galėtų ruošti namų darbus per laisvas pamokas, plepėti su bendraklasiais ir draugais (ir niekas nesakytų, kad per garsiai kalbi ar juokiesi), ar tiesiog "pačilinti" ant sofutės. Ir panaikinčiau žuvies dieną valgykloje.

Nuotraukos iš Gintos sukurtų drabužių kolekcijų: